QUOTE(uarda @ 2022 05 18, 20:30)
1. na mes to nežinom ar grojo ar ne. Ką ir kaip sovietai kontroliavo. 2. Netikiu, kad išleistų į užsienį menininką, kuris buvo prieš sovietų valdžią. Tuo labiau jeigu tas menininkas važiuodavo pas gimines į kapitalistinę šalį. Gi taip lengva butu ten pasilikti turint brolį arba seserį.
3. Tai Venclova pats paprašė: "Prašau leisti man, <
> išvykti su šeima gyventi į užsienį"[3]. 1977 m. Česlovo Milošo kvietimu išvyko dėstyti į Berklio universitetą (JAV, Kalifornija). Tais pačiais metais jam buvo atimta sovietinė pilietybė. [4][5]."
Papildyta:
4. O aš kiek skaičiau, visur akcentuojama, kad į užsienį išvykti buvo draudžiama, kas išvykdavo turėjo praeiti griežta kontrole. Jūs čia rasot vienaip, o va KGB dokumentų skyriaus vedėja ką sako:
"Komunistinė valdžia bijojo, kad SSRS piliečiai gali pasilikti užsienyje ir pasiprašyti politinio prieglobsčio. Todėl į užsienį buvo išleidžiami tik sovietinei santvarkai lojalūs ir gerai patikrinti žmonės, gavę partinių ir profesinių sąjungų rekomendacijas bei saugumo leidimą", primena LYA KGB dokumentų skyriaus vedėja Vilma Ektytė.
Norint išvykti į užsienį privačiais tikslais, būdavo būtina gauti iškvietimą iš užsienyje gyvenusių giminių. Leidimas išvykti į užsienį buvo išduodamas atsižvelgiant į KGB atliktą asmens specialųjį patikrinimą ir raštu pateiktą nuomonę. Specialusis patikrinimas nebuvo taikomas SSRS partinių ir sovietinių valdymo įstaigų vadovaujantiems (nomenklatūriniams) darbuotojams."
1. Teisingai, tiksliai nežinom. Pvz., mano mamos neišleido į Ispaniją, bet po poros metų išleido į Prancūziją - abiem atvejais ne su kelialapiu, o kultūros darbuotojų grupėje (kad nekiltų daugiau klausimų, vėliau ji pakeitė darbą, kur tokių galimybių išvažiuoti buvo mažai).
2. Tie, kas atvirai prieš valdžią pasisakydavo, ne tik kad į užsienį neišvažiuodavo, bet tiesiu taikymu atsidurdavo kalėjime ar psichiatrinėje ligoninėje. Ir tokių Lietuvoje mažai buvo, gal kelios dešimtys, bet ne šimtai.
3. Galėjau ir suklysti, nes nedidelė tada buvau, tik pamenu, jog buvo atėjęs atsisveikinti, ir apie jį buvo kalbama kaip apie "iškiemintą"
4. Viskas labai teisingai surašyta, taip ir buvo, tik niekas apie patikrinimo rezultatus neinformuodavo, neduodavo leidimo ir tiek.
QUOTE(lutuke123 @ 2022 05 18, 21:20)
1. Tai sakai, kad ne taip ir sudetinga buvo keliauti po pasauli? tik paduodi pareiskima ir tiek ar ne?
2. Tai taip ir keliavo Landsbergiu gimine?Paprasciausiai jiem pasiseke , teisingai supratau?
3. o kam reikejo is pradziu meginti neigti, kad jie keliavo?
1. Nesakau, nes buvo sudėtinga. Jei tai buvo kelialapiai, tai jie būdavo visasąjunginiai (kai Lietuvai būdavo paskiriama n skaičius kelialapių) ir respublikiniai, juos tokios institucijos, kaip, pvz. Mokslų akademija ar Kultūros ministerija paskirstydavo sau pavaldžioms įstaigoms, o tos paskirstydavo savo darbuotojams bei tvarkydavo reikalingus dokumentus. Būdavo renginiai, kuriuos planuodavo ir organizuodavo "Goskoncert". Būdavo tiesioginiai universitetų, leidyklų ir pan. iškvietimai konkretiems asmenims, ir procedūra būdavo panaši, kaip gavus privataus asmens kvietimą, ir t.t., ir pan., visko neišvardinsi.
2. Taip, jau rašiau, kad kultūros, meno ir mokslo žmonės turėjo žymiai daugiau galimybių keliauti. O taip pat ir dėl to, kad V.L. tėtis buvo repatriantas, o sovietų valdžiai reikėjo pademonstruoti, kad grįžę į tėvynę žmonės bei jų šeimos nariai nėra kaip nors represuojami.
3. Net negalvojau neigti to, ką ir taip žinojau.