kai gimė sūnus, gyvenom pas anytą 
nenoriu net prisimint... todėl pagimdžiusi dukrytę tiesiog mėgavausi savo namais ir laisve auginti ją kaip mano širdis liepia, o ne kaip anyta nurodinėja 
kai gimė sūnus, gyvenom pas anytą nenoriu net prisimint... todėl pagimdžiusi dukrytę tiesiog mėgavausi savo namais ir laisve auginti ją kaip mano širdis liepia, o ne kaip anyta nurodinėja
QUOTE(Raudona_Braske @ 2009 10 25, 21:39)
va va pas mus tas pats buvo dabar jau koki menesi ramiau priima... o cia kartais nebus taip kad jei nestumo metu nepernesei anytos tai ir vaikui persidave ? 
dabar jau koki menesi ramiau priima... o cia kartais nebus taip kad jei nestumo metu nepernesei anytos tai ir vaikui persidave ? oi kad nemanau. as su anyta ir nestumo metu nelabai sutariau. o vaikas ja su sypsena sutinka
Per pirmą nėštumą gyvenom atskirai nuo uošvių ir mano tėvų..Tėvai mano išvis nesikišo, mama tik pasakė jei kas neaišku skambink..O anyta tai jau "aš atvažiuosiu parodysiu kaip tą aną reik daryt ir bla bla bla"... Bijojau pirmą kartą maudyti, tai galvojau sutarėm kad ji atvažiuos išmaudyti, ale paskui pagalvojau, ar dabar ar vėliau vistiek reiks pačiai vienai maudyti, tai kam tempti gumą?.. Neskambinau, nekviečiau..Išmaudžiau kuo puikiausiai.. Ji žinoma "a kaip čia taip ir pan"... Bet atsiskyriau nuo uošvių įkyriai peršamų, jų nuomone geriausiai išmanančių, veiksmų ir pan..Žinoma kai reikėdavo visada prižiūrėdavo dukrą...Bet......pasirodo ne viskas taip gražu buvo kaip maniau..Nesenai sužinojau kad žmogus veidmainiavo...Į akis mums eikit, važiuokit aš pažiūrėsiu vaiką, viskas gerai...O ištikrųjų "kokia bloga mama aš, prisidariau vaikų, ir nežiūriu ir pan.."... 
Dabar teko mumis tokia "garbė" gyventi su uošviais kartu...Tai jau apie 2mėn kaip susipykusios esu su anyta..Kai pradėjo viskas lysti į paviršių koks ištikrųjų ji (pavydus) žmogus..Sunku namie net būti, stresas, nervai ir pan...Labai pergyvenu kad tai smarkiai pakenkti gali vaikučiui..Bet jei tai visiškai dzin...Tad laukiu nesulaukiu tos dienos kai išsikelsim iš jų, ir labai labai tikiuosi kad tai įvyks iki gimdymo, ir į šiuos namus bus kelias uždarytas ir man ir vaikams..Jai žinoma mūsų namuose taip pat vietos nebus ir durys uždarytos visam laikui.. 
P.S. Gyvenimo tiesa "Kad ir kokie bebūtų geri tėvai, gyventi vistiek geriausia atskirai" pasitvirtina visu 1000proc..
Bijojau pirmą kartą maudyti, tai galvojau sutarėm kad ji atvažiuos išmaudyti, ale paskui pagalvojau, ar dabar ar vėliau vistiek reiks pačiai vienai maudyti, tai kam tempti gumą?.. Neskambinau, nekviečiau..Išmaudžiau kuo puikiausiai.. Ji žinoma "a kaip čia taip ir pan"... Bet atsiskyriau nuo uošvių įkyriai peršamų, jų nuomone geriausiai išmanančių, veiksmų ir pan..Žinoma kai reikėdavo visada prižiūrėdavo dukrą...Bet......pasirodo ne viskas taip gražu buvo kaip maniau..Nesenai sužinojau kad žmogus veidmainiavo...Į akis mums eikit, važiuokit aš pažiūrėsiu vaiką, viskas gerai...O ištikrųjų "kokia bloga mama aš, prisidariau vaikų, ir nežiūriu ir pan.."... Dabar teko mumis tokia "garbė" gyventi su uošviais kartu...Tai jau apie 2mėn kaip susipykusios esu su anyta..Kai pradėjo viskas lysti į paviršių koks ištikrųjų ji (pavydus) žmogus..Sunku namie net būti, stresas, nervai ir pan...Labai pergyvenu kad tai smarkiai pakenkti gali vaikučiui..Bet jei tai visiškai dzin...Tad laukiu nesulaukiu tos dienos kai išsikelsim iš jų, ir labai labai tikiuosi kad tai įvyks iki gimdymo, ir į šiuos namus bus kelias uždarytas ir man ir vaikams..Jai žinoma mūsų namuose taip pat vietos nebus ir durys uždarytos visam laikui.. P.S. Gyvenimo tiesa "Kad ir kokie bebūtų geri tėvai, gyventi vistiek geriausia atskirai" pasitvirtina visu 1000proc..
Kai pirmą vaiką pasigimdžiau, tai galvojau išprotėsiu nuo anytos . Pasiėmusi enciklopediją lakstydavo aplink mane, kaip turiu daryti tą ir aną, o kai susirgdavo, tai išvis nublūsdavo. Dabar turim antrą vaiką, tai jau mažiau laksto, bet vis tiek, tikrina, ypač, kai suserga, ką ir kiek duodi, kodėl neduodi kitų vaistų, kai aš auginau vaikus, tai labai padėdavo , na ir bla bla ... Ir visur kišasi, kur nereikia, o juokingiausia, kad mano vyrą dar bando kontroliuoti, ypač, kai svečių ateina. Matot, bijo, kad nepadaugintų
. Pasiėmusi enciklopediją lakstydavo aplink mane, kaip turiu daryti tą ir aną, o kai susirgdavo, tai išvis nublūsdavo. Dabar turim antrą vaiką, tai jau mažiau laksto, bet vis tiek, tikrina, ypač, kai suserga, ką ir kiek duodi, kodėl neduodi kitų vaistų, kai aš auginau vaikus, tai labai padėdavo , na ir bla bla ... Ir visur kišasi, kur nereikia, o juokingiausia, kad mano vyrą dar bando kontroliuoti, ypač, kai svečių ateina. Matot, bijo, kad nepadaugintų
mano anyta tokia 'gera' buvo, kad net teko begti i uzsieni... naktim sededavo ant lovos krasto ir ziuredavo, kad ka nors ne taip nepadaryciau... mama laikesi atstumo, nes zino mane, kad nepakenciu jei kas nors aiskina, kaip gyventi ... visad gerbiau ja uz tai.. dabar laukiuosi antro ir negaliu sulaukti, kada galesiu pati rupintis savo vaikuciu 
zinau kad mamai galiu bet kada paskambinti patarimo
naktim sededavo ant lovos krasto ir ziuredavo, kad ka nors ne taip nepadaryciau... mama laikesi atstumo, nes zino mane, kad nepakenciu jei kas nors aiskina, kaip gyventi ... visad gerbiau ja uz tai.. dabar laukiuosi antro ir negaliu sulaukti, kada galesiu pati rupintis savo vaikuciu zinau kad mamai galiu bet kada paskambinti patarimo
Nejaugi tos anytos taip marčiomis nepasitiki, kad mumis taip kontroliuoja ?
Turbūt galvoja, kad neišmanėlės mes ir kad ko nepadarytumėm
Turbūt galvoja, kad neišmanėlės mes ir kad ko nepadarytumėm
Mano mama tai gyvena labai toli (kitoj salyj), o anyta nesikisa Bet jei mama butu arciau, tai patarinetu prasoma ir neprasoma 
Bet jei mama butu arciau, tai patarinetu prasoma ir neprasoma
Mama visad gerai,ųdomu kokias mes marčias gausim 
as su anyta irgi nesutariu,pastoviai kisasi visur ir persa savo nuomone.o del vaiku lepinimo tai isvis...vyresneles pabuves pas ja paskui alpdavo parduotuvej,jei nepirkdavau ko uzsinori
QUOTE(rimmka @ 2009 10 29, 01:04)
Aš tai vis pagalvoju, kokia gi aš anyta marčiai būsiu arba žentui?..
Bet sakau, jei galėsiu, tai padėsiu vaikams su būstu savo, kad nereiktų kartu gyventi..Ir kištis šitaip ir peršti "o va kažkada mes tai taip vat gyvenom ...bla bla bla ir pan"...tai neaaaa.. 
Kažkaip jei reiks tai patarsiu ir padėsiu, bet jei ne tai nėr ten ko kištis.. Bet jei vistiek tokia bjauri patapsiu, tai turbūt nusišausiu..
QUOTE(rimmka @ 2009 10 29, 01:04)
Aš ir apie tai pagalvoju. Turiu du berniukus
Tikiuos nebūsiu bjauri 
sutariu ir su mama ir su anyta, klausau ju patarimu, bet ne visada pasinaudoju
