QUOTE(Karolinan80 @ 2012 10 12, 13:27)
iseinu as i lauka, suniuka pavedzioju apeinu aplink nama, kartais iki draugo darbo nuvaziuoju, vis ji tempiu vakare pasivaikscioti

tikrai kankine o ne gyvenimas, patikekik manimi.. eisiu pas psichiatra, jau uzsirasiau kitai savaitei, gal kokiu proceduru duos.. dar dziaugiuosi kad nedirbu, jau senai is darbo butu ismete. Siuo metu mokausi, bet dar nebuvau paskaitose, lb atsilikau ir pagalvojus apie jas man silpna pasidaro :/
Manau, reikalinga pokalbių terapija, kad išsiaiškinti savo baimes. O tai daugiau psichologų ir psichoterapeutų kompetencija. Savo baimėms reikia pažvelgti į akis ir truputį supykti ant savęs-esate sveika, tik kankinama melagingų pojūčių.Sėdėjimas namie ir pasidavimas savo baimėms tikrai nieko gero neduoda.

Norint išgyti, būtina surasti būdą nukreipti dėmesį nuo savo kūno pojūčių ir kažkuo susidomėti, užsiimti kokia nors veikla. Kai mintys nukreipiamos nuo savęs, pasąmonė gali pati organizuoti organų ir nervų darbą. Jei ne sportuoti, tai bent daug judėti būtina, atlikti pratimus:tiek fizinius, tiek kvėpavimo. Jei tikrai ilgai užsitęsė baimės būsena, ji labai išvargina, žmogaus mintys įtemptos, nebus lengva iš jos išeiti be vaistų. Naudinga pasiskaityti knygas-bet ne apie ligas, o apie teigiamo mąstymo galią.
O aš kad ir kokios būklės būčiau, eidavau ir einu į darbą. Anksčiau vien pagalvojus apie tai, kad teks išeiti iš namų, akyse temdavo ir širdis vartydavosi, bet vis vien nepasidaviau, eidavau. Tie pojūčiai labai išvargina, bet jie nepavojingi.