O kimšti man atrodo geriausia vilna vis tik, nes šią kietai prikimšti galima. Bent aš įsivaizduoju, kad tiek gyvūnėliai tai kieti pačiupinėti, labiau figurėlė nei minkštas žaislas
QUOTE(ievuschka @ 2009 10 02, 12:27)
zidudu-gal gali truputį papasakoti , iš kokių medžiagų geriausia siūti gyvūnėlius. Ir kamšalas-ar būtinai vilna? Ar baisiai nusižengčiau, kimšdama pvz.sinteponu?
Aš manau, kad tai priklauso nuo to, ar norite siūti tikrus Valdorfo žaislus, ar tik "a la Valdorfo". Jei tikrus, tai viskas turėtų būti iš natūralių medžiagų, nes natūralios medžiagos (medis, natūralus audinys, akmuo, net metalas) turi savyje nepalyginamai daugiau nei tik paviršius. Istoriją, išmintį, Dievo sudėtą žinojimą apie pasaulio dėsnius, gylį. Tuo tarpu sintetinės medžiagos, gaminamos iš naftos, to fiziškai neapčiuopiamo gylio neturi, ir vaikas, kasdien liesdamas daiktus be gylio, taris atpranta jį jausti, nevysto savo subtiliųjų pojūčių. Taigi, audinys turi būti natūralus ir kuo artimesnės natūraliai žvėrelio spalvai spalvos. T.y. avinėlis turėtų būti baltas ar natūralios vilnos spalvos, šuniukas - rudas, rusvas, juodas, baltas ir t.t. Jokiu būdu ne žalias, raudonas, rožinis.
Jei dėl kamšalo, vilna naudojama dar ir todėl, kad ji yra šilta, šilta ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, o lėlė ir turi būti šilta, kaip žmogus. Vilna sugeria kvapus, todėl vaikas jaučia mamos kvapą (jei ji lėlytę siuvo ar panešiojo su savimi). O jei ne mamos, tai lėlė turi savo kvapą.
Dar norėjau parašyti dėl lėlyčių (čia gal ir "į temą"). Tos lėlytės jei "tikros Valdorfo" turėtų būti be šypsenėlių, vietoj burnos ir akių - taškiukai. SU lėle vaikai dažnai išžaidžia savo emocijas, todėl gerai, kai lėlės emocija yra neutrali. Tada ji gali ne tik šypsotis, o ir verkti, liūdėti, nuobodžiauti, kentėti ir t.t. Tada emocija nevaržo vaiko vaizduotės. Vieną kartą pakraupau, kai mano mergiotės pradėjo savo lėles virti, kepti, "traukti joms žarnas" ir t.t. Bet, kaip išsiaiškinau, tokių žaidimų nereikia stabdyti, ar mokyti gražiai su lėlytėmis elgtis. Jos taip tiesiog išžaidė kažkokias savo baimes. Išžaidė ir lėlių ekzekucijos pasibaigė
Ir labai gerai, jei tos lėlytės turi daugiau drabužėlių. Vaikai labai mėgsta jas perrenginėti. O jei tie drabužėliai susegami sagutėmis, užriišami raišteliais, tai puikaus darbo turi ir maži piršteliai
Tai tiek galiu pasakyti iš savo varpinės
QUOTE(Žiogelis @ 2009 10 04, 19:35)
Aš manau, kad tai priklauso nuo to, ar norite siūti tikrus Valdorfo žaislus, ar tik "a la Valdorfo". Jei tikrus, tai viskas turėtų būti iš natūralių medžiagų, nes natūralios medžiagos (medis, natūralus audinys, akmuo, net metalas) turi savyje nepalyginamai daugiau nei tik paviršius. Istoriją, išmintį, Dievo sudėtą žinojimą apie pasaulio dėsnius, gylį. Tuo tarpu sintetinės medžiagos, gaminamos iš naftos, to fiziškai neapčiuopiamo gylio neturi, ir vaikas, kasdien liesdamas daiktus be gylio, taris atpranta jį jausti, nevysto savo subtiliųjų pojūčių. Taigi, audinys turi būti natūralus ir kuo artimesnės natūraliai žvėrelio spalvai spalvos. T.y. avinėlis turėtų būti baltas ar natūralios vilnos spalvos, šuniukas - rudas, rusvas, juodas, baltas ir t.t. Jokiu būdu ne žalias, raudonas, rožinis.
Jei dėl kamšalo, vilna naudojama dar ir todėl, kad ji yra šilta, šilta ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, o lėlė ir turi būti šilta, kaip žmogus. Vilna sugeria kvapus, todėl vaikas jaučia mamos kvapą (jei ji lėlytę siuvo ar panešiojo su savimi). O jei ne mamos, tai lėlė turi savo kvapą.
Dar norėjau parašyti dėl lėlyčių (čia gal ir "į temą"). Tos lėlytės jei "tikros Valdorfo" turėtų būti be šypsenėlių, vietoj burnos ir akių - taškiukai. SU lėle vaikai dažnai išžaidžia savo emocijas, todėl gerai, kai lėlės emocija yra neutrali. Tada ji gali ne tik šypsotis, o ir verkti, liūdėti, nuobodžiauti, kentėti ir t.t. Tada emocija nevaržo vaiko vaizduotės. Vieną kartą pakraupau, kai mano mergiotės pradėjo savo lėles virti, kepti, "traukti joms žarnas" ir t.t. Bet, kaip išsiaiškinau, tokių žaidimų nereikia stabdyti, ar mokyti gražiai su lėlytėmis elgtis. Jos taip tiesiog išžaidė kažkokias savo baimes. Išžaidė ir lėlių ekzekucijos pasibaigė
Ir labai gerai, jei tos lėlytės turi daugiau drabužėlių. Vaikai labai mėgsta jas perrenginėti. O jei tie drabužėliai susegami sagutėmis, užriišami raišteliais, tai puikaus darbo turi ir maži piršteliai
Tai tiek galiu pasakyti iš savo varpinės
Gal Zidudu galės mane papildyti.
Jei dėl kamšalo, vilna naudojama dar ir todėl, kad ji yra šilta, šilta ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, o lėlė ir turi būti šilta, kaip žmogus. Vilna sugeria kvapus, todėl vaikas jaučia mamos kvapą (jei ji lėlytę siuvo ar panešiojo su savimi). O jei ne mamos, tai lėlė turi savo kvapą.
Dar norėjau parašyti dėl lėlyčių (čia gal ir "į temą"). Tos lėlytės jei "tikros Valdorfo" turėtų būti be šypsenėlių, vietoj burnos ir akių - taškiukai. SU lėle vaikai dažnai išžaidžia savo emocijas, todėl gerai, kai lėlės emocija yra neutrali. Tada ji gali ne tik šypsotis, o ir verkti, liūdėti, nuobodžiauti, kentėti ir t.t. Tada emocija nevaržo vaiko vaizduotės. Vieną kartą pakraupau, kai mano mergiotės pradėjo savo lėles virti, kepti, "traukti joms žarnas" ir t.t. Bet, kaip išsiaiškinau, tokių žaidimų nereikia stabdyti, ar mokyti gražiai su lėlytėmis elgtis. Jos taip tiesiog išžaidė kažkokias savo baimes. Išžaidė ir lėlių ekzekucijos pasibaigė
Ir labai gerai, jei tos lėlytės turi daugiau drabužėlių. Vaikai labai mėgsta jas perrenginėti. O jei tie drabužėliai susegami sagutėmis, užriišami raišteliais, tai puikaus darbo turi ir maži piršteliai
Tai tiek galiu pasakyti iš savo varpinės
Nelabai jau cia ka yra prideti po tokio issamaus paaiskinimo
Del kamsalo nelabai irgi ka turiu prideti - as kemsu zaisliukus tik vilna, kazkaip net sunkiai kitaip isivaizduoju. tikriausiai cia reiketu pradeti galvoti gal nuo kito galo - ka mums pacioms labiau patinka liesti ir kimsti? Manau, kad tikrai vilna, o ne sintepona... Daznas argumentas - vilna brangesne, bet gal tada geriau maziau zaisliuku, bet tikresniu
BET.... jeigu jusu sirdis nepriestarauja sinteponui, jauciates puikiai pagaminusios zaisliuka su juo ir gaminate ji su meile, o vaikui jis yra mielas, tai yra kur kas geriau, nei visai nesiuti ir duoti vaikui plastikini ar kinietiska minksta zaisliuka
aisku yra dar viena praktine detale, kuri gali siuo atveju daug nulemti - sie zaisliukai turi buti gana kieti, kad galetu stoveti ir vaikui siek tiek spustelejus neissiskestu (maniskis labai megsta taip bandyti zaisliukus
Na, o medziaga, tai bent jau man smagiausia yra plona "paltine" vilnone medziaga, buna tokia kaip "paveltu" pavirsium, nes tokia maziausiai yra. Sis variantas yra prieinamas ir pasirinkimas gana neblogas. Kitas variantas yra veltinis, taciau bent jau Lietuvoje naturalaus (t.y. 100% vilnos) nesu niekur maciusi. Bet is sito daikto siuti yra tiesiog kaifas, nes jis vissikai neyra, tad zaisliukai yra tikrai patvarus. na, prirasiau cia romanu... uzteks
P.s. beje, ar ne laikas keisti temos pavadinima i "Valdorfo zaisliukai"
p.p.s. dar zinokite yra ir megztu Valdorfo zaisliuku...
Man tai labai smagu tuos žaisliukus taisyti, kai susižaidžia, vilna suslūgsta. Tada juos "guldom į ligoninę" - išplaunam, išdžiovinam, praardom, prikemšam stipriau, apsiūnam papildomai rankytes, kojytes, kur tvirtinamos prie liemens, lėlės kokį naują drabužėlį gauna
SMagiau net nei siūti naujus žaisliukus 
O aš dar esu pasidariusi "Valdorfo prakartėlę"
Tiesa, ji nelabai gausi kol kas, vis rankų neužtenka daugiau figūrėlių pasiūti. Ją galima pažiūrėti VA ČIA: PRAKARTĖLĖ
Bandžiau Marijai su Juozapu padaryti akytes, burną, bet kažkaip nesižiūrėjo, tai išardžiau, liko tik veidukai su nosytėmis. Avytės yra megztos ir kimštos vilna, asiliukas - megztas, kimštas vilna o paskui dar apveltas (su adatėle). Tas apvėlimas labai daug "šarmo" asiliukui pridėjo, nes be apvėlimo tikrai buvo nei šioks nei toks. O vyras sukalė ėdžias (gavosi šiek tiek per didelės, bet gal su didele meile sukalė, tai negi priekaištausi?
).
O aš dar esu pasidariusi "Valdorfo prakartėlę"
Bandžiau Marijai su Juozapu padaryti akytes, burną, bet kažkaip nesižiūrėjo, tai išardžiau, liko tik veidukai su nosytėmis. Avytės yra megztos ir kimštos vilna, asiliukas - megztas, kimštas vilna o paskui dar apveltas (su adatėle). Tas apvėlimas labai daug "šarmo" asiliukui pridėjo, nes be apvėlimo tikrai buvo nei šioks nei toks. O vyras sukalė ėdžias (gavosi šiek tiek per didelės, bet gal su didele meile sukalė, tai negi priekaištausi?
Zidudu, AČIŪ už iškarpas
Manau tikrai reiktu pervadint tema į Valdorfo žaisliukai
Tai dabar teks jau plačiau papasakoti apie megztus žaisliukus. Ten mezga pagal kažkokį pavyzį?
Žiogeli, prakartėlė man labai labai patiko. Jau keli metai, kai noriu pasidaryti prakartėlę, bet vis susilaikau - dabar jau žinau, kokios noriu !!!
Manau tikrai reiktu pervadint tema į Valdorfo žaisliukai
Žiogeli, prakartėlė man labai labai patiko. Jau keli metai, kai noriu pasidaryti prakartėlę, bet vis susilaikau - dabar jau žinau, kokios noriu !!!
zidudu-ačiū už iškarpas
Dabar lauksiu įkvėpimo.
Ojei ojei, kiek čia prirašyta atsakant į mano paklausimą! Ačiū visoms!
Kad geriausia/tinkamiausia siūti iš natūralių medžiagų-tai aišku buvo visada, norėjau išsamiau sužinoti, kokios rūšies audinys labiau tinka, ilgiau laiko , mažiau dėvisi ir pan. Kažkaip įsivaizdavau, kad siūti kailinį gyvūnėlį, pvz.katę iš paprasto medvilninio kartūno-kažkaip nelabai tinka, o daugelis kitų audinių "su pūkeliu"-dažnai būna su sintetikos priemaišom, todėl ir klausiau. Bandysiu ieškoti paltinės medžiagėlės atraižų ir bandysiu ką nors sukurpti.
Dėl sintepono. Dėkui už tokį baisų sintepono prigimties nupasakojimą , tikrai net nemalonu galvoti apie tai. Labai veiksmingas apibūdinimas. Turiu aš tos vilnos, tik man kažkaip pagailo tokį nepigų dalyką į vidų kišti. Kai siuvau lėlytę, draugė davė naminės lietuviškos vilnos, kiek trūko-panaudojau kažkada pirktos nekokybiškos nesiveliančios vilnos likučius. O gerą, švarią, dažytą vėlimui skirtą vilnelę sugrūsti į žvėrelių vidų truputuką pagailo
Todėl ir klausiau-ar labai "nusižengčiau". Bet koks būtų to nusižengimo laipsnis-labai vaizdžiai nupasakojo zidudu.
Pamokėlę supratau. Ačiū visoms
Ojei ojei, kiek čia prirašyta atsakant į mano paklausimą! Ačiū visoms!
Kad geriausia/tinkamiausia siūti iš natūralių medžiagų-tai aišku buvo visada, norėjau išsamiau sužinoti, kokios rūšies audinys labiau tinka, ilgiau laiko , mažiau dėvisi ir pan. Kažkaip įsivaizdavau, kad siūti kailinį gyvūnėlį, pvz.katę iš paprasto medvilninio kartūno-kažkaip nelabai tinka, o daugelis kitų audinių "su pūkeliu"-dažnai būna su sintetikos priemaišom, todėl ir klausiau. Bandysiu ieškoti paltinės medžiagėlės atraižų ir bandysiu ką nors sukurpti.
Dėl sintepono. Dėkui už tokį baisų sintepono prigimties nupasakojimą , tikrai net nemalonu galvoti apie tai. Labai veiksmingas apibūdinimas. Turiu aš tos vilnos, tik man kažkaip pagailo tokį nepigų dalyką į vidų kišti. Kai siuvau lėlytę, draugė davė naminės lietuviškos vilnos, kiek trūko-panaudojau kažkada pirktos nekokybiškos nesiveliančios vilnos likučius. O gerą, švarią, dažytą vėlimui skirtą vilnelę sugrūsti į žvėrelių vidų truputuką pagailo
Pamokėlę supratau. Ačiū visoms
ievuschka, dazyta velimui skirta vilna tai irgi butu nusikaltimas kimsti
gal dabar jau nepasakosiu kiek resursu yra sunaudojama dazymui ir kas tuose dazuose yra.... nes visai soka ivarysiu
taigi, paprasyk vyro, tegul is mokyklos parnesa paprastos karstos vilnos (kiek zinau Skridailiene turedavo) arba Zirmunu darzelyje (pas Jonkuviene) galima gauti
QUOTE(zidudu @ 2009 10 06, 07:08)
ievuschka, dazyta velimui skirta vilna tai irgi butu nusikaltimas kimsti
gal dabar jau nepasakosiu kiek resursu yra sunaudojama dazymui ir kas tuose dazuose yra....
Eik tu sau
Nors jei vilna dažyta natūraliai, augalais-tai tikrai ne nusikaltimas kimšti. Bet gaila...Jei pasiseks pasiūti nors kelis gyvūnėlius, pasinaudosiu tavo rekomendacijomis. Ačiū labai
Ievushka, negadink dažytos vilnos! Gaila!
Aš turėjau visą maišą natūralios karštos vilnos kimšimams, bet dabar baigėsi, išnaudojau visus likučius, tai reikės ir man apsirūpinti iš naujo. Beje, tokią vilną aš naudoju ir kompresams, kai vaikams prireikia, tikrai geras dalykas
O ir medžiagėlę žaisliukams siūti gali nusivelti iš dažytos, natūralių spalvų vilnelės
Beje, gyvuliukus galima ir nuvelti adatėlių pagalba. Ievuscha, pabandyk, tu čia būtum nepralenkiama
Keičiam temos pavadinimą
Beje, gyvuliukus galima ir nuvelti adatėlių pagalba. Ievuscha, pabandyk, tu čia būtum nepralenkiama
Keičiam temos pavadinimą
QUOTE(laimonda @ 2009 10 06, 21:48)
O iš kur gauti natūralios karštos vilnos? Žirmūnų daržely turbūt ne visiems duoda?
Del Zirmunu darzelio tai nesu tikra ar visiems parduoda...Blogiausiu atveju galeciau nupirkti. Dar paklausiau savo koleges, ji sake turi 2-3 kg vilnos parduoti (po 30 lt). dar pagalvojau, kad butu galima pasiieskoti vilnos karsyklu ir pabandyti tiesiai is ju nusipirkti.
Netycia aptikau puslapiuka apie Valdorfo zaisliukus rusiskai. Yra ir ka pasiziureti, ir keletas iskarpu ir megztu.... http://community.liv...m/waldorf_doll/





