Pas kurio tėvus švęsti šventes?

O ar ne perdaug reikalavimu: anyta turi kontroliuoti situacija, anyta turi nusipelnyti pagarbos, o marti? Ji ateina i kita seima (lygiai kaip ir vyras ateina i kita seima, nes savo dar tik kuria) ir kelia visus reikalavimus, o anyta turi prie visko derintis, nes kitaip jai bus mazinamas benndravimas su sunumi, neleidziama matytis su anukais ir kt. Nu as ant ant tokios marcios dar ne taip pavaryciau. Aisku, nesneku apie ultra siuolaikiskas seimas: sukako vaikui 18m. ir nelieka nei vieno artimo zmogaus, nes kuria savo gyvenima.
Ir savo pokalbius pastebekit, juk vistiek karts nuo karto sakai, o as taip dariau, o as taip megstu. O tai nelogiska, kad ir kitas zmogus taip daro?
O musu su vyru abieju seimos kaip tam filme ir man tai tikrai patinka , tu visada gali issisneketi, tavim domimasi ir zinai, kad jei reikes turesi palaikyma. Ir noreciau, kad mano panos kai tures savo seimas gautu tai ka as gaunu is seneliu, tevu, dedziu, tetu, sunenu - nekreipiant demesio i amziu.

idomi tema, kiek perskaiciau pasisakymu, susidariau ispudi, kad daugiausia snekama apie blogos marcios ir geros anytos modeli...o kaip su tuo atveju, kai marcia gera, o anyta-"velniu pramanyta"...manau, negalima taip kategoriskai teigti, kad kazkuri puse kalta..moterys yra moterys jeigu noretu, tiek viena, tiek kita puse siektu konsensuso, o jeigu konfliktai nesibaigia, reiskias nera noro juos baigti..

o as su anyta visko patyriau ir barniu ir neapykantos ir nesilankymu, bet praejus 16-kai metu, mylim viena kita, o vaziuot tai tiesiog traukte traukia tiek ja pas mane, tiek mane pas ja sakyciau mano anyta

Mano manymu, pagrindinė marčių ir anytų nesutarimo priežastis yra anytos kišimasis į jaunos šeimos reikalus(ir turbūt niekada atvirkščiai). Kiekviena anyta pati kažkada buvo ar yra kažkieno marti. Tai nejaugi nepamena, kokia skaudi yra neapgalvota kritika, piktas žodis ar neprašyti pamokymai kaip gyvent teisingai. Kažkuri mamytė minėjo, kad vyresnė moteris turi daugiau patirties už jauną, tai gali susilaikyti nuo nereikalingų komentarų. Ir buvo visiškai teisi . Taip pat sutinku ir su nuomone, kad kiekviena iš mūsų, marčių, turim liežuvį ir galim pasiklausti anytos, jei reikia. Taip pat turim ir mamas, kurių patarimai ne mažiau vertingi už anytų. Kad ir mano pačios patirtis - man visiškai nerūpi, ką mano uošviai valgo, kada miega, su kuom baliavoja. Tai kodėl jiems rūpi, ką mes valgom ir kiek miegam. Negyvenu taip kaip jie nori, tai dėl to esu bloga marti. Kas jie per viešpačiai, kad geriau už mane žino, kaip man gyvent . Aš nesikišu į jų gyvenimą, tai tegul būna malonūs ir nesikiša į manąjį. Juk gal ir aš kada nors būsiu anyta, bet tikrai turėsiu daug patirties, kaip nereikia elgtis su marčia. Žinau, kad nors ir labai geranoriški, bet neprašyti pamokymai anytos ir marčios santykių nepagerina.

Oi atsargiai su tokiais žodžiais. Būsi dviguba anyta, kad tik tie žodžiai neatsisuktų. Netikiu ir niekas man neįrodys, kad tik anyta būna bloga, o marti gera. Bloguose tarpusavio žmonių santykiuose dažniausia būna kalti abu. Taigi...O rūpim mes savo tėvams būtent dėl to, kad esam jų vaikai, juk tai elementaru. Aš tikrai nuoširdžiai tikiu, kad visos esat labai geros mamos ir tikrai nuoširdžiai tikiu, kad visiškai nesikišit į savo vaikų gyvenimus ir būsit geros anytos.
sėkmės

O as turiu anyta apie kuria negaliu pasakyt nei vieno blogo zodzio.Kiekviena diena susirasinejam internete,daznai kalbam telefonu,ji man kaip drauge,negaliu sakyt kai mama ,nes mama turiu as viena Niekad nera pasakius kazka zeidziancio ar nemalonaus.Tik ji pati daznai net apsiverkia prisimindama savo jaunas dieneles kai parejo y marcias.Uosvene turi ne pyragai,dabar zinoma jau kitaip apsiprato,o ir tiek demesio nebekreipia.
Tai,kad geros jum tokios anytos kaip mano

Aš ir nesakau, kad tik anyta bloga, o marti gera. Žinoma, kad būna visaip. Bet aš sakau, kad mano nuomone dažniausiai yra kalta anyta su savo neprašytais pamokymais. Aš suprantu puikiausiai, kad ji nori kaip geriau, o ne kaip blogiau. Ir suprantu, kad tėvams visada rūpi jų vaikai. Kaip galėtų nerūpėti? Ir man jie visada rūpės. Bet aš tikrai labai stengsiuos su savo marčiom nesielgti taip, kaip anyta su manimi elgiasi. Ji man įvaro stresą mėnesiams ir, patikėkit, visai nepelnytai. Galų gale ji turi sūnų, kuriam gali išsakyti savo nepasitenkinimą. Bet ji puola mane ir kad jūs žinotumėt, kokiais žodžiais. Aš juos visada permąstau, bandau rasti savo kaltės. Bet nerandu. Pavyzdukas. Uošviai vienišiai, jiems labai svarbūs namai. O mums labai svarbu bendraut. Jau 15 metų turim tą patį gerų draugų ratą. Visi padorūs žmonės, dauguma netgi pamaldūs. Mano uošvių nuomone draugai - blogis, ardo vieni kitiems šeimas, kartu suėję girtauja iki nukritimo, kelia orgijas ir t.t. Kad anytos žodžiuose būtų bent lašas teisybės. Ar čia girtavimas, jei per visą vakarą 10-12 žmonių išgeria porą butelių vyno? Bet vis dėlto mes alkoholikai, valkatos, rodom blogą pavyzdį savo vaikams, jie atsidurs vaikų namuose. Man tai labai žiauru ir be galo skaudu. Nemanau, kad galėsiu kada nors viską pamiršti ir bendrauti su ja draugiškai. Nei jie yra blogi, nei mes. Tiesiog labai skiriasi mūsų požiūriai į gyvenimą. Bet aš nesmerkiu jų už tai, kad sėdi vieni ir su niekuo nebendrauja. Tai kodėl jie smerkia ir nenori suprasti manęs? Atleiskit, kad taip išsiplėčiau. Papasakojau tik mažą dalelę iš mūsų santykių, bet manau supratot kodėl sakau, kad nesielgsiu su savo marčiom taip, kaip su manimi elgiasi.

Na, turbūt man labai pasisekė su anyta, o gal atstumas kaltas, nes susitinkam tik kas kelis mėnesius. Kai pas juos atvažiuojam, visada susitinkam ir su draugais, o linksmybės su jais užsitęsia iki ryto dažniausia ir tikrai ne su porą butelių vyno Bet rytą ji tik pasižiūri į mano užsimiegojusias akis, paglosto ir paklausia, ar padaryta kavos Čia dabar nuskambėjo tarsi aš būčiau alkoholikė Nu ne, tik šiaip pašėlioti mėgėjai su vyru
Tikrai nepakęsčiau, jei kištųsi į mano gyvenimą, ir net nebūtinai anyta, o bet kuris kitas žmogus. O man tai įdomu, kaip jūsų vyrai reaguoja į netinkamą jų mamų elgesį. Jau rašiau, kad manasis tai greitai mamą nugesina, jei ji pabando savo nuomonę piršti. O kaip jūsiškiai?

O tai ar sunku anytos paklausti, kaip jus, tokius alkoholikus, isileidzia i savo namus ir garsiai vyrui pasakyti, kad jo tevai savo namuose jo seimos matyti nepageidauja. Nemanau, kad sekanti karta kalbes ta pati

Tai jums Sandriuks ir Vaiciuke ne turbūt, o tikrai pasisekė su anytom . Kaip jūs apie jas rašot, tai mano mama tokia. O vyras mano irgi savo mamai tiesiai šviesiai pasako, kad nesikištų. Kuriam laikui apsiramina, o po kiek laiko vėl tas pats. Mano anyta tokia šventa teisuolė, kad niekaip neištveria nepasakius savo ypatingos nuomonės . Vaiciuke, aš irgi nepakęsčiau bet kokio kišimosi į mano reikalus, jei pati to neprašau. Bet niekas, net mano mama, to ir nedaro. Tik anyta. Galvą, matai, paglosto, kai pagirios kamuoja . Manoji nežino, kas tai yra pagirios . Nė karto per savo gyvenimėlį nebuvo pasigėrus. Kai išgirdo, kad man taip yra buvę, baisiausiai nustebo, kaip moteris gali taip neatsakingai elgtis. Tokie dalykai leidžiami tik vyrams. Nu žinokit nervas ima. Aplink daug šaunių moterų, o man turėjo taip nepasisekt.

Labai tave užjaučiu dėl tokių santykių. Gerai dar, kad vyras palaiko tavo pusę, o ne savo mamos. Na, maniškiai uošviai turbūt irgi nėra nė karto pasigėrę, bet kažkaip mums nepriekaištauja . Vis dėlto esu tos nuomonės, kad čia daug nuo žmogaus priklauso, kaip jis su kitu elgiasi. Tiesiog nepasisekė jums nuomonių suderinti ir tiek. Gaila, aišku, nes man pavyzdžiui vyro tėvai yra pakankamai artimi žmonės. O taviškės anytos nuomonė, kad pasigerti leidžiama tik vyrams, tik įrodo, kad ji yra labai jau seno sukirpimo žmogus ir nieko su ja nepadarysi Gal tiesiog linkčiok galvą, o daryk, kaip tau atrodo geriausia, ir šiukštu neimk jos žodžių į širdį, tegul sau pliurpia, jei nori. Sėkmės

Mes kartu gyvenam nuosavam name. Namas didžiulis, gal virš 300 m2. Ji ir nepageidauja mūsų savo namuose matyti. Vargas vienas su mumis. Visai neklausom jos. Dabar statomės savo. Kai gyvensim atskirai, ji mūsų, alkoholikų, ir nebematys. Vaikai galės lankyti-jiems juk seneliai. Niekada to nedrausiu. Vyrui - mama. Irgi nedrausiu. Bet jau mano dūšia ten tikrai labai retai besivaidens. Nors įtariu, kad atskirai nelabai mes ten ir vaikščiosim. Vadinasi, pasimatysim metuose kartą ar du ir bus gerai .
Papildyta:

Aš ir linkčioju galvą, o darau kaip man reikia . Kas belieka. Labai nemėgstu barnių, apkalbų, todėl stengiuosi jų išvengti. Bet tų žodžių neimti į širdį niekaip neišeina. Labai jau skaudžių esu prisiklausius. Ir dabar apsižliumčiau, jei akis į akį kalbėtumėmės .