o tas visai nebendrauju tai keistas poziuris visgi jie yra mylimo zmogaus artimiausi zmones...
Lietuviskai pasakyciau kad vaziuoju is pareigos, nors dar tiksliau tinka angliskas issireiskimas "guilty trip" - kelione ispirkti kalte, kad nesu tokia kokios jie tikejosi, o jie nera tokie, kokiu as tikejausi. Nesikeiciantis vizitu finalas - paskutine diena uosviene nuo pat ryto laksto su sarasiuku ir pakuoja mums maista-tiek kad bagazine sunkiai uzsidaro, dar pyksta kai as nesutinku pasideti po kojomis (tarp koju?) kokio kibiro su raugintais agurkais
Matau, kokia ji jauciasi svarbi ir rekalinga pakuodama maista, bet vistiek jauciuosi bjauriai - man tas maisto brukimas lyg sakytu kad as netinkamai rupinuosi seimos mityba ir mano namuose vaikai is bado palanges grauztu, jei ne mociutes provizija. Tvirtai nusprendziau kad savo vaikams ir anukams neduosiu nieko, kol patys nepaprasys, net uogienes stiklainiuko



QUOTE
Aš anytą priimu kaip neišvengiamą būtinybę
O tai geriau save prievartaut, kad itiktum vyrui?


QUOTE
o tas visai nebendrauju tai keistas poziuris visgi jie yra mylimo zmogaus artimiausi zmones...
Siaip tai AS vyrui- artimiausias zmogus

QUOTE(voveriena @ 2006 06 01, 16:09)
O tai geriau save prievartaut, kad itiktum vyrui?
Niekad nedarau, ko nenoriu
O del savo giminaiciu, pati nenoriu, kad su mano vyru bendrautu...kokia prasme???? turim bendru draugu, o prie ko cia gimines?
Siaip tai AS vyrui- artimiausias zmogus


Siaip tai AS vyrui- artimiausias zmogus

Aš neprievartauju, aš tiesiog nesu tokia kategoriška ir tuo pačiu pasistengiu įžiūrėti gerąją pusę anytos. Kai žmogus nori, tai ir randi. Jei sučiaupi lupytes kaip lėlytė ir murki, kad viska tau negerai pas anytą, tai tik tą ir matai. Bet kai nori, tai ir gražių dalykų atrandi.
O beje beje, kaip bebūtų liūdna, va sėdi tavo vaikai ir mato, kad tu su močiute visiškai nebendrauji. Paskui galėsi šuniu kaukti, nebendraus su tavim nei jie, nei jų antros pusės nei jų vaikai. Ir nesuprasi, kodėl.
Seniau kai anyta buvo sveika, mielai važiuodavau.Dabar mažiausias jaudulys jai kelią spaudimą ir blogėja sveikata. O su uošviu gan sudėtingi santykiai ir su vyro seseria.Būten jiems mes nereikalingi. Taigi dabar vengiu važiuoti.

mielai važiuoju, nes visad esu tenasi laukiame ir šiltai priimama
Kartais tikrai stebiuosi kad galima taip gerai sutarti su uošviais, net nežinau nuo ko tas priklauso
Jie gana išsilavinę žmogiukai, jau pensininkai, tad jei norime pabėgti nuo miesto triukšmo, susidedame daigtus ir keliaujame pas juos



Aš galima sakyti, visai mielai važiuočiau pas uošvius. Jie mieli žmonės, gerai mane priėmė. Bet aš ten pavargstu: svečiuose yra svečiuose-nei atsigulti, nei kojos pakelt ant fotelio-nieko
, nes kažkaip auklėjimas neleidžia
.Ir sedžiu ten nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro visą susikausčiusi ir galiausia sekmadienį pavargusi nuo visko
-nuo neturėjimo ką veikti...Tik valgom ir žiūrim TV, kur irgi distancinis kituose rankuose ir privalai žiūrėti to, kas gal visai neįdomu
...Ir dar kas baisiausia nervina, tai anytos "šokinėjimas" aplink...aišku, malonu nieko neveikt
, bet kai atsisedę prie stalo, negalim normaliai pavalgyti, nes su lyg kiekvienų kasniu, kuris keliauja į burną pagaunu žvilgsnį. Ir baigdama valgyti (prieš tai apsidžiaugiu, kad nepaspringau nuo stebėjimo), nespėju padėti įrankių ant lekštės, kai pašokama ir "atimama" lekštė iš pat nosies
....Anksčiau ramiai žiūrėjau į visą tai, bet dabar tiesiog siūtas ima
. Dabar aš nevažiuoju ir nežinia kada ten vėl atsidursiu: sedėti ilgai negaliu, atsigulti-sąžinė neleidžia, dūsauti, kad man sunku irgi nemano hobis
(
supranta apie ką aš čia
) ir valgis dabar ribotais kiekiais, nes paprasčiausia nėra vietos didelėm atsargom
. Vėliau važiuoti jau būtų rizikinga, o po to jau ir
ant rankų-neapsimokės važiuoti pusdieniui-vien važiavimas užima 1,5 val. į vieną pusę, o savaitgalį visą praleisti-tai pusę namų reiks su savim vežtis
. Kitą vertus nenorėčiau ten su kūdikiu važiuoti
-per daug rūpesčių...














QUOTE(bulba @ 2006 06 01, 16:56)
Tvirtai nusprendziau kad savo vaikams ir anukams neduosiu nieko, kol patys nepaprasys, net uogienes stiklainiuko



Tik negalvok, kad būtent dėl to tapsi gera..........
QUOTE(voveriena @ 2006 06 01, 17:09)
Neblogai, kad taip yra, bet ar nenorėsi būti savo vaikams artimiausia?
Aš tai važiuoju ir lankau tiek kiek išeina, ir gera mano anyta ir uošvis ir kaimiškų gerybių įdeda, ir nemanau, kad tai blogai, aš jiems už viską esu dėkinga .

sveiki
mes labai retai važiuojame pas vyro tėvus,bet kai važiuojam aš neprieštarauju,nors ten man nelabai patinka
mes labai retai važiuojame pas vyro tėvus,bet kai važiuojam aš neprieštarauju,nors ten man nelabai patinka
QUOTE(Gitacka @ 2006 06 01, 12:41)
o tas visai nebendrauju tai keistas poziuris visgi jie yra mylimo zmogaus artimiausi zmones...
idomu, o kodel gi artimiausiais zmonemis negali skaitytis jo seima - zmona ir vaikas/vaikai?
QUOTE
idomu, o kodel gi artimiausiais zmonemis negali skaitytis jo seima - zmona ir vaikas/vaikai?
BUTENT

Man rodos artimiausi zmones turi but tavo bendraminciai, taip sakant dvasia savi zmones...toks yra man mano vyras...kas cia butui, jei vyrui as buciau tokia pat svarbi, kaip jo tevai ..ne, aciu, as turiu but svarbiausia


As bendrausiu su tais, kas man idomus ir brangus, gyvenimas per trumpas, kad atidavineciau duokle visuomenei su tokiais "maloniais "vizitais...aciu dievui, vyras ne sykio ner del to papriekaistaves..
QUOTE
beje beje, kaip bebūtų liūdna, va sėdi tavo vaikai ir mato, kad tu su močiute visiškai nebendrauji. Paskui galėsi šuniu kaukti, nebendraus su tavim nei jie, nei jų antros pusės nei jų vaikai. Ir nesuprasi, kodėl.
Beje, visai nenoriu, kad mano busimi vaikai ar anukai bendrautu su manim is pareigos, ar pasigailejimo....apsaugok dieve
