Turiu fantastišką anytą. Labai nuostabus žmogus. Su nekantrumu laukiu švenčių, kada važiuojame vyro tėvų aplankyti. Na, o su broliene, tai nepasisekė.
Turiu fantastišką anytą. Labai nuostabus žmogus. Su nekantrumu laukiu švenčių, kada važiuojame vyro tėvų aplankyti. Na, o su broliene, tai nepasisekė.
QUOTE(Alija @ 2006 04 08, 10:15)
Kadangi miesto/ ne miesto klausimas tam tikram lietuvių sloksniui yra labai skaudus, anytos nuomone, esu "pasipūtųs Vilnietė". Pati iki vestuvių net neįtariau kad gimti Vilniuje yra laimė arba pavydą sukeliantis dalykas.
Mieloji, turtinga lietuvių kalba turi skirtingas "miesčionė" ir "miestietė" reikšmes.
Nesu nusistačiusi prieš uošvius ir anytas, bet maniškims jaučiu alergiją.Važiuoju tik tada, kai nelieka kitos išeities ir bėgu iš ten kaip tik galima greičiau. Mūsų tiek skiriasi požiūris į gyvenimą, kad neturime absoliučiai nieko bendra. Po vestuvių anyta bandė reguliuoti mūsų gyvenimą, nors gyvenam už 100 km. 
.Net mano vyras pripažįsta, kad jo motinėlė turi diktatoriaus savybių. Bet gan greitai suprato, kad ne ant tokios užsirovė . Taigi, kuo daugiau jinai zyzia, tuo rečiau vaziuoju. Pabūnu valandėlę, pamato anūkę ir pas savo tėvus. O vyras vienas gali ten būti, nors paskutiniu metu kažko ten labai nesiveržia.
Kad nepagalvotumėt, kad aš
pridursiu, kad ir antra marti bėga iš ten kaip nuo grandinės paleista, laisvę pajutus 
.
.Net mano vyras pripažįsta, kad jo motinėlė turi diktatoriaus savybių. Bet gan greitai suprato, kad ne ant tokios užsirovė . Taigi, kuo daugiau jinai zyzia, tuo rečiau vaziuoju. Pabūnu valandėlę, pamato anūkę ir pas savo tėvus. O vyras vienas gali ten būti, nors paskutiniu metu kažko ten labai nesiveržia.Kad nepagalvotumėt, kad aš
pridursiu, kad ir antra marti bėga iš ten kaip nuo grandinės paleista, laisvę pajutus .
prisipažinsiu, esu bjauri marti Bet ir vyro mama užknisa Iki vedybų laikiausi, o po vedybų mane pradėjo nervint Mes esam 3 marčios jai, ir mums visoms ji nepatinka Skaitau, kai moteris neturėjusi dukterų, tai ji ir nemoka elgtis su panom, moteriškėm....ai net bjauru apie tai kalbėt
Bet ir vyro mama užknisa Iki vedybų laikiausi, o po vedybų mane pradėjo nervint Mes esam 3 marčios jai, ir mums visoms ji nepatinka Skaitau, kai moteris neturėjusi dukterų, tai ji ir nemoka elgtis su panom, moteriškėm....ai net bjauru apie tai kalbėt 
O aš labai nemėgstu pas uošvius važiuot, norsjie tikrai tikrai nuostabūs!!!! gla tiesiog žmonės skirtingi per daug.... 
mes irgi pas wienas kito tewus waziuojam labai nenoriai...... pas mano tewus kai waziuojam tai dar nieko. pries kelione pabamba pabamba jaunikis mano, bet nieko. o kai waziuojam jau pas jo mama...as ne tik pries kelione bambu, kad nenoriu, bet ir wisas 20min kol nuwaziuojam, ir netgi kol laiptais uzlipam 
bet taip pagalwojus, ne wienas nesiskundziam jau grize namo, kad kazkam blogai buwo
bet taip pagalwojus, ne wienas nesiskundziam jau grize namo, kad kazkam blogai buwo
o man dar pas busimus uosvius neteko vaziuot
QUOTE(micietta @ 2006 05 02, 22:42)
Tai ruoskis
anksciau ar veliau tikrai teks niekur nepaspruksi Ir is ties gal jus sutarsite laaaabai gerai.
QUOTE(Meg @ 2003 12 09, 12:00)
Kaip jums yra, mielosios, ar noriai važiuojate pas vyro tėvus, ar tik dėl to, kad reikia? Aš pavyzdžiui nieko prieš juos neturiu - jie mieli, faini, myli savo sūnų, mane, manau, irgi. Bet vat praleisti pas juos keles dieneles kažkaip manęs netraukia - ne namai ir tiek. Todėl pati to nenorėdama sau pripažinti prigalvoju priežasčių, kodėl negaliu būti ten ilgiau, ir tempiu vyrą važiuoti namo:) Jau pradedu galvoti, kad įsikalbėjau pati sau tai, bet nieko padaryti negaliu...
Va, čia tai tiesa.
Man irgi tas pat - nu geri jie žmonės ir mūsų labai laukia su vaikais.
Bet nemiela nors tu ką.
Ai, atbūnu privalomas šventes ir kuo greičiau atgal. Kažkaip su amžium vis svarbiau darosi turėti SAVO virtuvę ir joje šeimininkauti.
Nemėgstu kai man nurodinėja ir gal todėl kitoj vietoj nesmagiai jaučiuos.
Gyvename jau kartu 18 metų , ačiū dievui viskas gerai. Kol buvo gyvas šešuras važiuodavom dažniau , kas antrą savaigalį , nes ten ,netoli tėvų ir brolis su šeima ir kiti jauni giminaičiai gyvena , tai su anyta labai mažai ir tekdavo man kontaktuoti, vaikų nepadėjo auginti ,mat ją velnias (patys prisidirbom ,patys ir užsiauginom).Tačiau dabar stengiamės nulėkti jau rečiau , aš su anyta visai nekontaktuoju ,ji bando paregulioti jau ir anūkams gyvenimus , bet mano panelės nepėščios ,tai dingsta iš namų pas kitus giminaičius. Nesakau ,kad ji prastas žmogus ,tiesiog seno kirpimo ir nesupranta ko mes jauni norėjo ir dabar mūsų vaikai nori . Kalėdas ir velykas svenčiame po vieną dieną abiejuose šeimose. priekaištauja dėl maisto ,kad mes įdomiai valgom (nevalgom bulvių su mėsa), kad vaikai ne tai apsirengia vaikšto , kad važoiuojam atostogauti kitur ,o ne pas jąir dar daug visokių priekabių . Gerai dar kad vyras mus palaiko ir nesistengia per prievartą ten nuvežti . Aš galvoju kuo rečiau matysim tėvus (tiek savo ,tiek uošvius, žinoma paskambinti tai reikia) tuo visi laimingesni bus.
nu bet jus ir pareigingos...as pvz. susituokus 2 metus, bet po vestuviu ne kart nebuvau pas uosvius..ir pas save nekvieciu..dzin man jie.. 
Aš anytą priimu kaip neišvengiamą būtinybę 
Jei ji ir pasako ką, kas mane užgauna, tiesiog nubraukiu mintyse ir tiek. Ką darysi. Jei vyras nenorėtų su mano giminaičiais bendrauti, būt laaabai skaudu. Todėl, susitaikau su tuo kaip yra.
O paskutiniu metu tai dažnai ten važiuojam, nes turiu pripažinti, kad anyta laabai skanius šaltibarščius gamina
Jei ji ir pasako ką, kas mane užgauna, tiesiog nubraukiu mintyse ir tiek. Ką darysi. Jei vyras nenorėtų su mano giminaičiais bendrauti, būt laaabai skaudu. Todėl, susitaikau su tuo kaip yra. O paskutiniu metu tai dažnai ten važiuojam, nes turiu pripažinti, kad anyta laabai skanius šaltibarščius gamina
