QUOTE(Liebchen @ 2013 10 07, 11:53)
Bet jūs juk kalbėjote, kad ateityje planuojate tuoktis? Kam?
Kuo jūs skiriatės nuo susituokusios poros? Tuo, kad esate nesusituokę. Nesate šeima, ir tiek. Tiesiog žmonės, vedantys bendrą ūkį. Turite katiną... Na, jei susituokimas nepajėgia poros išlaikyti kartu, tai ir katinas tikrai nesulaikys. Kalbėdama apie santuoką aš nesiremiu blogais pavyzdžiais - kaip ten tie susituokė ir kaip ten jie greitai išsiskyrė. Aš žinau, ką man asmeniškai reiškia santuoka. Man tai perėjimas į aukštesnį santykių lygį santykių branda. Man neatrodo, kad nuo santuokos galima atleisti vadeles ir nustoti stengtis, nes štai, pasiekiau jau tą aukščiausią lygį. Kaip tik žinojimas, kad tave kitas žmogus laisva valia tave pasirinko kartu nugyventi gyvenimą skatina labiau stengtis, nei prieš tai. Ir vaikai man turi atsirasti tik po santuokos, gimti šeimoje. Aišku, su tuo planu kartu nugyventi visa gyvenimą gali ir nepasisekti, nuo to nesame niekas apsaugotas, bet, manau, gyventi reikia būtent su ta mintimi.
Taip, ateityje mes planuojame susituokti, kodėl? Nes norime baliaus, jeigu jau taip visiškai nuoširdžiai ir grubiai pasakius, norime pasirodyti kokie mes faini. Po to dar yra mūsų šeimos, kurios norėtų, kad mes susituoktume, po to dar yra popierizmas, kuris būtų daug paprastesnis susituokus. Net iš tikro nelabai randu priežasties, tokios ohoho, kodėl planuojame tai padaryti...netgi vaikams gimti ar santuokoje, ar ne, man kažkaip neatrodo svarbu, jų auklėjimo, meilės jiems ir visų kitų niunsų tai neįtakos. Pavardės man irgi kitos nereikia.
Bet mes esame šeima. Kol kas dar labai maža, bet esame ir na niekas man neįrodys, kad mes nesame, nes jausmo iš manęs atimti niekas negali, o tai, kad pamojuosite kažkokiu dokumentu, įstatymu...mojuokite.
Man asmeniškai santykiuose aukščiausias lygis yra tada, kai tu gali būti savimi, kai nereikia rinkti žodžių, kad jau tas tavo vyras aiškiai suprastu ir neįsižeistu, kai gali žliumbti ant jo peties, kai tas žmogus jaučiasi savimi šalia tavęs, kai jaučiatės lygūs.
O katino nereikėjo priimti taip jau labai rimtai