Įkraunama...
Įkraunama...

Dėl ko verta tuoktis?

QUOTE(Molė @ 2013 10 07, 10:40)
Nemažiau yra  blogų pavyzdžių ir sugyventinių porose. Ypač liūdina, kad tas gyvenimas susimetus sužavi jaunus žmones, ima žaisti šeimas, prisidirba vaikų ir išsibėgioja

Kaip aš jau anksčiau sakiau, o vaiciuke minėjo, kad gyvenant susimetus taip pat nėra taip paprasta išsidrąskyti. Aš savo atveju net neįsivaizduoju kaip pažvelgčiau jo arba savo tėvams į akis, jeigu tiesiog be jokios rimtos priežasties išsiskirtume, todėl man santuoka šioje vietoje nebūtų joks garantas.

O blogų pavyzdžių pilna ir susituokusiose šeimose ir ne. Tad...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Lilė_supynėse: 07 spalio 2013 - 09:53
QUOTE(Lilė_supynėse @ 2013 10 07, 10:52)
Kaip aš jau anksčiau sakiau, o vaiciuke minėjo, kad gyvenant susimetus taip pat nėra taip paprasta išsidrąskyti. Aš savo atveju net neįsivaizduoju kaip pažvelgčiau jo arba savo tėvams į akis, jeigu tiesiog be jokios rimtos priežasties išsiskirtume, todėl man santuoka šioje vietoje nebūtų joks garantas.

O blogų pavyzdžių pilna ir susituokusiose šeimose ir ne. Tad...

Be priežąsčių niekas ir neišsibėgioja biggrin.gif
Santuoka bent jau parodo, kad sprendimas rimtas, o ne buvimas tikrinime arba dar neapsisprendimas g.gif
Juokingiausia , kai sako, kad santuokai dar nesubrendom, o vaikus gimdo schmoll.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Molė: 07 spalio 2013 - 09:58
QUOTE(vaiciuke @ 2013 10 07, 10:11)

mano aplinkoj labai daug blogu santuokos pavyzdziu, todel man santuoka nera saugumo jausmas, bet jei kazkam yra, tai labai smagu, belieka palinketi, kad tas jausmas pasiteisintu ir isliktu visa gyvenima  4u.gif


O mano aplinkoje daugiausia tik gerų pavyzdžių ir ilgamečių santuokų 4u.gif Gal todėl ir požiūris labiau optimistinis santuokos prasme. Nors yra ir sugyventinių, bet anie ne ilgamečiai, labai jau greitai (mano akimis) viskas keičiasi. Kokie dar vaikai? Viena pagyveno sugyventine kelis metus, po to buvo pakeista į kitą, kita į kitą, ir taip jau penkta vien per keliolika metų. Man tai nėra normalu. Ir blogiausia tai, kad visos tikisi būti paskutinėmis sąraše, svajoja apie šeimą, vaikučius, o aš žiūriu į "etatinę", klausau, tyliu. Nenoriu gadinti žmogui nuotaikos. O gal rimtai ji bus paskutinė. Bet deja. Iki kito karto.

O kas jau taip trukdo susimetus išsiskirti? Jei jau taip, gilinantis. Kas?
Atsakyti
QUOTE(Subjektyvi @ 2013 10 07, 11:03)


O kas jau taip trukdo susimetus išsiskirti? Jei jau taip, gilinantis. Kas?

Susituokę ar ne - jei yra vaikų, į teismą teks kreiptis dėl alimentų.
Atsakyti
QUOTE(Subjektyvi @ 2013 10 07, 11:03)
O kas jau taip trukdo susimetus išsiskirti? Jei jau taip, gilinantis. Kas?

O kas trukdo susituokus išsiskirti?

Aš asmeniškai jaučiu didelę atsakomybę už mūsų santykius. Mes turime drauge sukurtus namus, drauge užtarnautus draugus, šeimas, kurios mus palaiko, galų gale katiną turime. Turime bendrų svajonių, bendrų tikslų ir galiausiai esame vienas kitam didžiulis palaikymas. Tai kuo mes skiriamės nuo susituokusios poros?
Atsakyti
QUOTE(Vys_nia @ 2013 10 06, 22:12)
as tapau pilnaverte. po vedybu  4u.gif .


Baisu ir skaityt blink.gif
Riteriai, princai, pelenės, atjojo, išgelbėjo...

Šiaip žinau keletą tokių pelenių, kurias užsieny "princai" išgelbėjo, ėmėsi globoti ir t.t. Bet kad ir auksiniuose narveliuose jos man vistiek tokios pelenės atrodo. Ir visą gyvenimą jos ir liks pelenėmis ir amžinai dėkingos savo riteriams už kiekvieną duonos kriaukšlę. Tiek jos pačios, tiek jų vyrai žino, kad be jų jos niekas. O tai labai atriša rankas nepagarbai, nesiskaitymui ir t.t. Tikiuosi, kad jums taip neatsitiks, bet net per žinutes labai aiškiai matyti, kad pasitikėjimo savimi jums vedybos nepridėjo...
Atsakyti
QUOTE(Subjektyvi @ 2013 10 07, 11:03)
O kas jau taip trukdo susimetus išsiskirti? Jei jau taip, gilinantis. Kas?

Emocinis ryšys, vidinis įsipareigojimas visų pirma prieš save ir savo žmogų. O kai to nėra arba yra kitam žmogui, tai jokie popieriai nesulaikys. Ir kažin, ar kuriam nors žmogui malonu žinoti, kad su juo liko dėl to, kad gaila turtus dalintis, o ne dėl to, kad jis jam svarbus.
Atsakyti
Tai kad emocinis ryšys ir pan. abiem atvejais. Tai gal nepainiokim popierizmų, nes susimetus to popierizmo nėra, nebent vaikų atveju, bet vaikų atveju ir santuokoje, ir susimetus. Jei nėra vaikų, tai nėra jokių trukdžių. Be to santuokoje užgyventą turtą lengviau dalinti, nei sugyventinių atveju. Ar maža realių pavyzdžių? Kai pragyveno dešimtmečius ir liko be nieko. Arba investavo į būstą, kuris sugyventinio, po skyrybų liko be nieko. Taip kad čia nemažai niuansų. O santuokoje bet koks naujas pirkinys automatiškai per pusę, nereikia nieko papildomai forminti Registrų centre, viskas vadinasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

carablanca, kažkokie stereotipai ir išankstinė panieka. Nes gal kam ir kriaukšlė, bet yra tam tikros normos, kai yra dosnumo tradicijos, kai žmonos nieko nestokoja. Kai prabangiausiuose PC madų sostinėse daugiausiai apsiperka rusės ir arabės, namų šeimininkės su neišsenkančiu pinigų maišu. Taip kad tiek auksiniai narveliai ir duonos kriaukšlės labiau tik saviguodai. rolleyes.gif
Atsakyti
QUOTE(Lilė_supynėse @ 2013 10 07, 11:28)
O kas trukdo susituokus išsiskirti?

Aš asmeniškai jaučiu didelę atsakomybę už mūsų santykius. Mes turime drauge sukurtus namus, drauge užtarnautus draugus, šeimas, kurios mus palaiko, galų gale katiną turime. Turime bendrų svajonių, bendrų tikslų ir galiausiai esame vienas kitam didžiulis palaikymas. Tai kuo mes skiriamės nuo susituokusios poros?


Bet jūs juk kalbėjote, kad ateityje planuojate tuoktis? Kam?

Kuo jūs skiriatės nuo susituokusios poros? Tuo, kad esate nesusituokę. Nesate šeima, ir tiek. Tiesiog žmonės, vedantys bendrą ūkį. Turite katiną... Na, jei susituokimas nepajėgia poros išlaikyti kartu, tai ir katinas tikrai nesulaikys. Kalbėdama apie santuoką aš nesiremiu blogais pavyzdžiais - kaip ten tie susituokė ir kaip ten jie greitai išsiskyrė. Aš žinau, ką man asmeniškai reiškia santuoka. Man tai perėjimas į aukštesnį santykių lygį santykių branda. Man neatrodo, kad nuo santuokos galima atleisti vadeles ir nustoti stengtis, nes štai, pasiekiau jau tą aukščiausią lygį. Kaip tik žinojimas, kad tave kitas žmogus laisva valia tave pasirinko kartu nugyventi gyvenimą skatina labiau stengtis, nei prieš tai. Ir vaikai man turi atsirasti tik po santuokos, gimti šeimoje. Aišku, su tuo planu kartu nugyventi visa gyvenimą gali ir nepasisekti, nuo to nesame niekas apsaugotas, bet, manau, gyventi reikia būtent su ta mintimi.
Atsakyti
QUOTE(Liebchen @ 2013 10 07, 11:53)
Bet jūs juk kalbėjote, kad ateityje planuojate tuoktis? Kam?

Kuo jūs skiriatės nuo susituokusios poros? Tuo, kad esate nesusituokę. Nesate šeima, ir tiek. Tiesiog žmonės, vedantys bendrą ūkį. Turite katiną... Na, jei susituokimas nepajėgia poros išlaikyti kartu, tai ir katinas tikrai nesulaikys. Kalbėdama apie santuoką aš nesiremiu blogais pavyzdžiais - kaip ten tie susituokė ir kaip ten jie greitai išsiskyrė. Aš žinau, ką man asmeniškai reiškia santuoka. Man tai perėjimas į aukštesnį santykių lygį santykių branda. Man neatrodo, kad nuo santuokos galima atleisti vadeles ir nustoti stengtis, nes štai, pasiekiau jau tą aukščiausią lygį. Kaip tik žinojimas, kad tave kitas žmogus laisva valia tave pasirinko kartu nugyventi gyvenimą skatina labiau stengtis, nei prieš tai. Ir vaikai man turi atsirasti tik po santuokos, gimti šeimoje. Aišku, su tuo planu kartu nugyventi visa gyvenimą gali ir nepasisekti, nuo to nesame niekas apsaugotas, bet, manau, gyventi reikia būtent su ta mintimi.

Taip, ateityje mes planuojame susituokti, kodėl? Nes norime baliaus, jeigu jau taip visiškai nuoširdžiai ir grubiai pasakius, norime pasirodyti kokie mes faini. Po to dar yra mūsų šeimos, kurios norėtų, kad mes susituoktume, po to dar yra popierizmas, kuris būtų daug paprastesnis susituokus. Net iš tikro nelabai randu priežasties, tokios ohoho, kodėl planuojame tai padaryti...netgi vaikams gimti ar santuokoje, ar ne, man kažkaip neatrodo svarbu, jų auklėjimo, meilės jiems ir visų kitų niunsų tai neįtakos. Pavardės man irgi kitos nereikia.

Bet mes esame šeima. Kol kas dar labai maža, bet esame ir na niekas man neįrodys, kad mes nesame, nes jausmo iš manęs atimti niekas negali, o tai, kad pamojuosite kažkokiu dokumentu, įstatymu...mojuokite.

Man asmeniškai santykiuose aukščiausias lygis yra tada, kai tu gali būti savimi, kai nereikia rinkti žodžių, kad jau tas tavo vyras aiškiai suprastu ir neįsižeistu, kai gali žliumbti ant jo peties, kai tas žmogus jaučiasi savimi šalia tavęs, kai jaučiatės lygūs.

O katino nereikėjo priimti taip jau labai rimtai lotuliukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Subjektyvi @ 2013 10 07, 10:52)
carablanca, kažkokie stereotipai ir išankstinė panieka. Nes gal kam ir kriaukšlė, bet yra tam tikros normos, kai yra dosnumo tradicijos, kai žmonos nieko nestokoja. Kai prabangiausiuose PC madų sostinėse daugiausiai apsiperka rusės ir arabės, namų šeimininkės su neišsenkančiu pinigų maišu. Taip kad tiek auksiniai narveliai ir duonos kriaukšlės labiau tik saviguodai.  rolleyes.gif


Ne, paniekos tai tikrai nejaučiu, man tiesiog gaila tokių moterų, kurios save įprasmina per vedybas. Sakau, keletą tokių atvejų pati matau. Vienas, deja, vyksta su man artimu žogumi. Gal dėl to taip pikta... Nesakau aš, kad visur taip, bet va, tas vyšnios įsitikinimas, kad aš be vyro, be žiedo ant rankos esu niekas, absurdiškas... Neduok D. pašlytų santykiai...
Atsakyti
kartais man atrodo, kad apie santuokos nereikalinguma, nereiksminguma ir pan kalba tos, kuriu tiesiog neima i zmonas. nu neima nors tu ka ir viskas. o kas tada belieka? gyveni ir sakai, jog taip dar geriau, kas cia tas popierius. ir dar prikisi, kad va anie issiskyre, tie issiskyre, santuoka dar blogiau nei gyvent susimetus.
Atsakyti