QUOTE(lietaus_alisa @ 2009 04 19, 17:14)
Vieno kudikio gi niekas nepalieka

bet jei paciai nesinori issiskirti tai aisku kad ir neeisit niekur

cia normalu

Bet jei mamyte nejaucia tokio prieraisumo ir sugeba pasirupinti leliuko saugumu, tai tegu iseina, pabuna toj parduotuvej kiek jai reikia, nieko cia blogo, gal taip pogimdymines depresijos isvengs
O kad jus taip viska pukiai spejat tiesiog nuostabu

Pavydziu baltu pavydu

Man pirma nestumo menesi hemoglobino rodyklis nukryto zemiau 100

ispradziu nesupratau, kodel taip nieko nesinori, viskas atrodo sunku nezmoniskai. neuzilgo susirgau baisiausiu persalimo, nes susilpnejo imunitetas

gulejau 4 savaites lovoj

iki siol esu namie nes sunku ne tik kad iseit, bet net ir galva issiplaut

Nera upo nei mokytis, nei rupintis pradetu su draugais versliuku, nebesidomiu muzika, nesinori skaityti, matyti draugus

O tai tik pradzia... Nesinoretu dar labiau susigadinti sau gyvenimo, vien tik vardan naturalumo, kurio itaka vaiko gyvenimui neirodyta.
Man tos pogimdyvinės depresijos nė kvapo nebuvo... o prisirišimas

gal tiesiog to kūdikio labai laukiau, nesinorėjo lėkit itk grįžus iš ligoninės, nueidavau iki parduotuvės maisto, su vežimu nukeliaudavom iki draugu lauke pasėdėt ir man to užteko pradžioje...
Iki 12sav labai panašiai jaučiausi, nors sveikata buvo puiki

o paskui iš kažkur atsirado daug jėgų, kurios iki šiol dar neišseko