Beveik niekada nebeverkiu...
ne dėl to, kad neskauda. Skauda dėl to, kad gyvenu taip, kaip gyvenu. jau beveik metus lankausi pas psichologa. kol gėriau antidepresantus, jaučiausi geriau. dabar laukiuosi, vaistų nebegeriu ir depresija turbūt grįžta.
Jau tiek ašarų išverkta, matyt esu atbukusi nuo skausmo ir jis jau nebeišspaudžia ašaros. turbūt taip bus visada...
QUOTE(Idava @ 2008 12 22, 13:31)
Beveik niekada nebeverkiu...
ne dėl to, kad neskauda. Skauda dėl to, kad gyvenu taip, kaip gyvenu. jau beveik metus lankausi pas psichologa. kol gėriau antidepresantus, jaučiausi geriau. dabar laukiuosi, vaistų nebegeriu ir depresija turbūt grįžta.
Jau tiek ašarų išverkta, matyt esu atbukusi nuo skausmo ir jis jau nebeišspaudžia ašaros. turbūt taip bus visada...
ne dėl to, kad neskauda. Skauda dėl to, kad gyvenu taip, kaip gyvenu. jau beveik metus lankausi pas psichologa. kol gėriau antidepresantus, jaučiausi geriau. dabar laukiuosi, vaistų nebegeriu ir depresija turbūt grįžta.
Jau tiek ašarų išverkta, matyt esu atbukusi nuo skausmo ir jis jau nebeišspaudžia ašaros. turbūt taip bus visada...
daugiau optimizmo,neliudekit juk jumyse stebuklas-gyvybe
nuosirdus apkabinimas nuo manes linkiu kad jums viskas susitvarkytu.stiprybes 
Ačiū.
kartais norisi supratimo ir užuojautos...
bet reikia tikėtis kad viskas praeis. Nors jau žinau kad vaikučio atėjimas nieko iš esmės nepakeis - kaip nepakeitė ir pirmojo atėjimas - bet tai vistiek didžiulis džiaugsmas.
kartais norisi supratimo ir užuojautos...
bet reikia tikėtis kad viskas praeis. Nors jau žinau kad vaikučio atėjimas nieko iš esmės nepakeis - kaip nepakeitė ir pirmojo atėjimas - bet tai vistiek didžiulis džiaugsmas.
QUOTE(Idava @ 2008 12 22, 13:51)
Ačiū.
kartais norisi supratimo ir užuojautos...
bet reikia tikėtis kad viskas praeis. Nors jau žinau kad vaikučio atėjimas nieko iš esmės nepakeis - kaip nepakeitė ir pirmojo atėjimas - bet tai vistiek didžiulis džiaugsmas.
kartais norisi supratimo ir užuojautos...
bet reikia tikėtis kad viskas praeis. Nors jau žinau kad vaikučio atėjimas nieko iš esmės nepakeis - kaip nepakeitė ir pirmojo atėjimas - bet tai vistiek didžiulis džiaugsmas.
kaip suprantu turite problemu su vyru,tai yra skaudziausia vieta -nesutarimai su antraja puse ar as klystu?
QUOTE(sanele @ 2008 12 22, 13:06)
kaip suprantu turite problemu su vyru,tai yra skaudziausia vieta -nesutarimai su antraja puse ar as klystu?
matyt ne tik su vyru, bet ir su pačia savimi.
QUOTE(Idava @ 2008 12 22, 14:44)
matyt ne tik su vyru, bet ir su pačia savimi.
kartais ir as jauciuosi panasiai,kai susipykstu su vyru ar tarp musu iskyla kokiu problemu...tuomet puolu i asaras, i depresija,atrodo kad nebelieka tikslo gyventi,tuomet ir nezinu ka kaltinti ar save ar vyra?jus jau padarete si ta lankotes pas gydytoja,geret vaistus..jus stengetes pasikeisti dejote pastangas..tai eikite i prieki ir toliau.is tikruju sunku kazka patarineti,nezinant situacijos
kiekvienas nusiraminam kitaip, tik kuo toliau, tuo asaros tampa kaip priklausomybe. as verkiu, kai pavargstu. siuo metu laukiuosi, jau 9 menuo, pirmus 4 men praverkaiu istisai, net pati nezinau kodel. gal gyvenimas isvargino, visko tiek buvo...stebukleliai mano mane dziugina, bet kiek gi gali kartais visko savy laikyt, isiverki ir praeina, kiti ar kitos nebeverkia, bet tai nereiskia, kad jiem viskas gerai, kad neturi problemu ar yra stipresni. mes, tos kurios verkiam, nezinom ir neysivaizduojam, kaip kencia neverkiantys, gal tada ju vidus verkia, tik be asaru...
na verkdavau anksciau dazniau, kai su vyru susipykdavau, su tevais.... dabar asaros retai bebyra del tokiu smulkmenu. Buvo tikrai del ko verkti, todel manau, kad tas skausmas uzkirto kelia betikslems asaroms (egoistiskoms). Buna ziurint koki filma asarele isrieda, ar kai rodo koki kilnu poelgi... Asaros padeda ir tramdant vaiko ozius - tik pradedi verkt, kai neklauso - iskarto apsiramina 
Dar kai susipykstu su vyru, bandau nuleisti asarele viena kita (nors ir sunkiai)..., kad pasiekti savo ir vyras nusileistu, taciau jau nebepadeda - perprato mano asaras (skausmo, egoistiskas, pykcio) 
O siaip paverkti sveika !!! Tikrai lengviau pasidaro.
Dar kai susipykstu su vyru, bandau nuleisti asarele viena kita (nors ir sunkiai)..., kad pasiekti savo ir vyras nusileistu, taciau jau nebepadeda - perprato mano asaras (skausmo, egoistiskas, pykcio) O siaip paverkti sveika !!! Tikrai lengviau pasidaro.
Paskutiniu metu pradėjau labai dažnai žliumbt. Net pikta ant savęs 
Užtenka tik pagalvot kažką, o kai dar laki fantazija įsijungia, ir ašaros upeliais Anksčiau nebuvo taip.
Užtenka tik pagalvot kažką, o kai dar laki fantazija įsijungia, ir ašaros upeliais Anksčiau nebuvo taip.
verkiu dažnai, užtenka neišsimiegoti, paskaityti kokią liūdną knygą ar pažiūrėti filmą. Bet taip tikrai lengviau nei laikyti viską savyje. Esu patyrusi depresijos būseną, kai bloga viduje taip, kad nežinai kur dėtis, o išsiliet negali, nebemoki verkt ir tiek... Dabar tikrai daug geriau, išsiverkus palengvėja. Tik aišku trukdo tas jautrumas kartais, pvz kai skaitai troleibuse ką nors liūdno ir jauti, jog jau akys ašarotos 
Paskutinį kartą verkiau gal 2004 metais . Gyvenimas yra gražus .
. Gyvenimas yra gražus .
