QUOTE(Kaciusss @ 2009 01 31, 18:59)
kodel
senokai verkiau,bet snd kai susidejo nemalonus ishgyvenimai tai ish ishsizliumbiau 
shlykstus saves gailejimo jausmas 
shlykstus saves gailejimo jausmas
nebeatsimenu kada verkiau 
retai 
Paskutiniu metu dažnokai.
Retai. Ir tik tada kai nieks nemato.
seniai tikrai labai seniai.Nematau reikalo jug nuo ašarų liejimo geriau nebus.Aš geriau stengiuosi pasidaryt pokalbių vakarą su vyru, svarstom, kalbam kodėl taip nutiko ir t.t, bet jei kaltas Jis ir su juo neina rast bendros kalbos einu pas drauges praleisti vakarą.Aišku nesiguodžiu joms ant peties ir joms užtenka savo problemų.Papraščiausiai plepam geriam kavą, vyną ar ko dar tą vakarą norisi o rytojaus dieną viskas atrodo kitaip.
QUOTE(Akra @ 2009 02 08, 20:10)
Retai. Ir tik tada kai nieks nemato.
Taip ir aš, kai niekas nemato. Kartais reikia išsilieti.
Kai tik ziuriu koki romantini filma,visada ant pabaigos apsiverkiu,esu silpna toj vietoj,niekad nesigediju asaru,ypac dziaugsmo,pvz.kai susitinku su senai matyta mociute ar kitu senai matytu artimu zmogum... 
Aš tai tik paašaroju, nubraukiu ašarėlę vieną kitą ir susitvardau. Kažkodėl man išsiverkus nepalengvėja, gal todėl ir nebeverkiu.
