Matant kitiems zmonems verkiu nebent tikrai pateisinamom priezastim esant - pvz., artimo zmogaus laidotuves ar tikrai nepakeliamas fizinis skausmas.
O del sirdies skausmo negaliu sulaikyt asaru, kuomet zmogus, sukeles man skausma, yra artimas ir brangus... Tarkim, problemos su vyru, seima... Visais kitais atvejais tiesiog ima pyktis, o kai pykstu, neverkiu

Apskritai stengiuosi asaras slept - i vonia begu ar kazkur... Jei jau visai ner kur dingt, o, tarkim, vyras mato, tai bent jau jokiu budu nepravirkstu balsu - tyliai asaros rieda per a la ramu veideli ir tiek...
Tai vat is viso to ir susideda problema - aplinkiniai mano, kad esu "kietuole", nes praktiskai ner mate manes verkiancios. O, pvz, vyras mano, kad esu amzina zliumbike, nes mato mane verkiancia tikrai labai daznai - kadangi jis man zmogus labai brangus, i kiekviena smulkmena ar problema tarp musu reaguoju asarom...
Kaip uzsiaugint storesne oda ir neasarot sulig kiekviena smulkmena? Nesvarbu, kad ji brangi ir skaudi, betgi tai smulkmena?