QUOTE(Nataliukė @ 2009 02 28, 02:36)
taip pat kai kuriu pedagogu nuomone, antra kalba vaikui ivedinet reik nuo 5-6 metu kai jis gerai moka kalbeti viena kalba. Nes kitaip zodynas abeju kalbu yra skurdus.
Nenoreciau sutikti su tokia jusu nuomone... Pati esu anglu kalbos magistre, todel teko nemazai dometis sociolingvistika (dvikalbystes, daugiakalbystes ypatumais ir problemomis) ir t.t. Seimos, kuriu teveliai yra skirtingu tautybiu ir nori, kad vaikutis butu dvikalbis, dar pries jam gimstant turi labai aktyviai dometis dvikalbystes modeliais, issirinkti viena, kuris jiems atrodo priimtinas ir grieztai jo laikytis, nors kiek teko dometis dvikalbiu seimu problemomis - tai yra ilgas ir is pradziu beprotiskai alinantis bei beprotisku pastangu ir kantrybes reikalaujantis procesas
Pavyzdziui, vienas is modeliu yra ,,vienas zmogus - viena kalba". Pakomentuosiu si modeli placiau ien todel, kad paciai teko susidurti su seima, kuri butent vadovavosi siuo modeliu. Mamyte - vengre, kuri puikiai be klaidu ir be jokio akcento kalba lietuviskai (ilga istorija - neitiketina, bet tikra tiesa!), o tevelis - lietuvis (vengriskai moka l.mazai). Seima gyvena Lietuvoje.
Taigi sis modelis reiskia, kad mamyte su vaikais kalbes vengriskai ir tik vengriskai, nors puikiai kalba lietuviskai, o tevelis tik ir tik lietuviskai. Taigi vaikai nuo pat kudikystes, rodant kiekviena atskira daikta, yra mokomi, kad sis daiktas yra 'stalas' tetukui, o koks nors 'bjbjbk' mamytei ir t.t. Ta moteris pasakojo, kad pirmieji pora metu buvo bebprotiskai sunkus taip bendrauti, juk vaikai ilgai nesupranto, kildavo daug neigiamu emociju ir vienu metu jau norejo viska mesti, bet nepasidave

Taigi rezultatas - vaikai puikiai kalba abejomis kalbomis. Sio metodo didziulis privalumas yra tas, kad vaikai ismoksta
taisyklingai ir lygiaverciai gerai vartoti abi kalbas tai reiskia, kad nesekant siuo metodu vaikai greiciausiai irgi ismoktu vartoti dvi kalbas (arba vengru zymiai prasciau, kadangi mamyte, gailedama savo vaikuciu, kad jie jos nesupranta, patiria neigiamu emociju, butu nesusikalbejima kompensavusi kalbedama lietuviskai), kadangi gyvena dvikalbeje aplinkoje ir yra imlus, taciau kalbu zodynas butu skurdesnis, nukentetu minciu sklandumas ir rislumas, kalbu taisyklingumas, gramatikos dalykai ir t.t.
Kaip sio metodo minusiukus (bet tai niekas palyginti su pliusais), ta mamyte minejo, jog vaikai iprato, jog, pavyzdziui, vengriskai su jais kalbedavo tik mama (moteriskosios gimines atstove), tai sake, kai jie visi nuvaziavo i Vengrija ir senelis bande vaikus kalbinti, jiems buvo stresas, bijojo ir verke, nors mociute prisileido kuo puikiausiai

Bet taip atsitinka kol vaikai dar maziukai, o paskui viskas kaip is pypkes

Zodziu, norint pasiekti puiku rezultata, reikia labai daug investiciju (tam tikru ziniu, pasiryzimo, didelio darbo ir kantrybes, kantrybes, kantrybes...)
Papildyta:
Meksikos mamytei vertetu apie tai pagalvoti..., jei norite, kad vaikutis gerai moketu lietuviskai. Priesingu atveju atsitiks taip, kad vaikutis puikiai snekes ispaniskai ir vos vos mokes arba tik sugebes suprasti lietuviskai, taciau negales laisvai, o tuo labiau taisyklingai kalbeti, aiskiai ir sklandziai reiksti savo mintis ir t.t. Taigi jei norite, kad jis puikiai moketu ir lietuviu kalba, vertetu pagalvoti apie si modeli. Kaip minejau tai beprotiskai sunkus procesas, bet, manau, vertas tokiu investiciju

Tuo labiau, kad niekada negali zinoti, kaip gyvenimas gali pasisukti... Patikekite sis metodas leidzia vakui ismokti lygiaverciai gerai ismokti abi kalbas, igyjant turtinga zodyna, o kas svarbiausia - veliau nekyla problemu del kalbu gramatikos (t.y. vaikai ,,neperkelia'' vienos kalbos gramatikos i kita kalba)