Daugiakalbės šeimos

O ar galesi su vaiku sneketi ispaniskai? As pvz negaliu su savo vaikais sneketi lietuviskai, kai mano gimtoji kalba rusu. Nes dar is vaikystes yra daug visokiu daineliu, eilerastuku, zodeliu ir t.t., kurie padeda isreiksti mano meile vaikui. Vyras su musu vaikais sneka tik lietuviskai, o tarpusavyje bendraujam rusiskai. Tai vyresnelis iki 3 metu kalbejo tik rusiskai, bet lietuviskai puikiai suprato (tetei atsakydavo rusiskai irgi ) Pries menesi atidavem i lietuviska darzeli - pazanga akivaizdi, su tete tik lietuviskai sneka. Aisku, neuztenka kartais zodyno, iterpia rusiskus zodzius ir t.t., bet manau po kokio pusmecio kalbes lietuviskai be problemu.

Manau, jusu atveju kalbesi su vaiku lietuviskai, su tete ispaniskai - bus ir tetei proga pramokti kazkokius pagrindinius zodelius LT O veliau paziuresite kaip seksis. Bet dvi kalbos dar niekam nesutrukde

Visiskai sutinku su siuo pasakymu
O seip tai nematau problemu kad vaikas nuo mazens girdi daugiau negu viena kalba. Dabar musu kliackui 3 metukai ir jis puikiausiai sneka 2 kalbom, o darzelyje dar ir rusu "prisidejo", nors lankome lietuviu grupe

Mano patarimas butu kalbeti su savo vaiku tik lietuviskai. Ir net kai busi kartu su vyru. Jei vyras protingas, niekada nepriestaraus, jei kalbesi su vaiku savo gimtaja kalba. Mano vyras vokietis ir mes gyvename Vokietijoje. Jis visada norejo ismokti lietuviskai, bet vis dejavo, kad lietuviu kalba labai sunki. Taigi mokesi lietuviskai kartu su musu dukryte. Pirmi vyro zodziai buvo buteliukas, pienas, kose ir pan., o dabar jau perejo prie liepiamosios nuosakos As prie jo su dukra kalbu tik lietuviskai, jis jau daug ka supranta, ka as jai sakau, o jei nesupranta, paklausia ir pats ismoksta. Gyvenant ne Lietuvoje vaikiukas kitaip lietuviu kalbos neismoks, jei mama su juo visa laika nekalbes lietuviskai. Musu dukrai beveik du metai, ji puikiausiai viska supranta ir lietuviskai, ir vokiskai. Is pradziu sake tik lietuviskus zodzius, o dabar jau sako ir daug vokisku, ypac jei jie lengvesni uz lietuviskus. Per dienas buna su manimi, kiekviena diena susitinkam su draugem lietuvem, taigi vokieciu kalba girdi tik vakarais ir savaitgaliais is tecio, dar gatveje, parduotuveje. As tikrai labai nustebusi, kad ji jau moka tiek daug vokisku zodziu. O praejusia savaite kalbame per Skypa su mano mama, sakau dukrytei, ateik, pakalbek su mociute, o ji sako vokiskai 'Nein, Oma'. Va cia tai jau labai susirupinau, kad net Lietuvos mociute vokisku zodziu vadina... Labai cia issipleciau, o juk uztektu tik pirmo sakinio

sveikos,
mes gyvename su vyro tevais, kurie yra rusai, ir nors gyvena Lietuvoje jau 18 m. nemoka lietuviškai. jie labai jaudinasi, kad anūkė su jais nesusikalbės, ir jau dabar man sako: "va, ji kai kalba lietuviškai supranta, o rusiškai jai neįdomu", nors dukrai dar tik 1,2 metuku pirmieji jos žodžiai - lietuviški, aš nežinau, bet tikrai noriu kad pirma gerai ji įvaldytų lietuvių kalbą, o tik paskui rusų, gal tai kiek netolerantiška, egoistiška, ar kaip tai bepavadinsi, bet taip yra...

as kiek zinau, vaikai augantis dvikalbiu aplinkoje veliau pradeda kalbeti, bet kai pradeda tai iskarto abem.

taip pat kai kuriu pedagogu nuomone, antra kalba vaikui ivedinet reik nuo 5-6 metu kai jis gerai moka kalbeti viena kalba. Nes kitaip zodynas abeju kalbu yra skurdus.

Nenoreciau sutikti su tokia jusu nuomone... Pati esu anglu kalbos magistre, todel teko nemazai dometis sociolingvistika (dvikalbystes, daugiakalbystes ypatumais ir problemomis) ir t.t. Seimos, kuriu teveliai yra skirtingu tautybiu ir nori, kad vaikutis butu dvikalbis, dar pries jam gimstant turi labai aktyviai dometis dvikalbystes modeliais, issirinkti viena, kuris jiems atrodo priimtinas ir grieztai jo laikytis, nors kiek teko dometis dvikalbiu seimu problemomis - tai yra ilgas ir is pradziu beprotiskai alinantis bei beprotisku pastangu ir kantrybes reikalaujantis procesas
Pavyzdziui, vienas is modeliu yra ,,vienas zmogus - viena kalba". Pakomentuosiu si modeli placiau ien todel, kad paciai teko susidurti su seima, kuri butent vadovavosi siuo modeliu. Mamyte - vengre, kuri puikiai be klaidu ir be jokio akcento kalba lietuviskai (ilga istorija - neitiketina, bet tikra tiesa!), o tevelis - lietuvis (vengriskai moka l.mazai). Seima gyvena Lietuvoje.
Taigi sis modelis reiskia, kad mamyte su vaikais kalbes vengriskai ir tik vengriskai, nors puikiai kalba lietuviskai, o tevelis tik ir tik lietuviskai. Taigi vaikai nuo pat kudikystes, rodant kiekviena atskira daikta, yra mokomi, kad sis daiktas yra 'stalas' tetukui, o koks nors 'bjbjbk' mamytei ir t.t. Ta moteris pasakojo, kad pirmieji pora metu buvo bebprotiskai sunkus taip bendrauti, juk vaikai ilgai nesupranto, kildavo daug neigiamu emociju ir vienu metu jau norejo viska mesti, bet nepasidave Taigi rezultatas - vaikai puikiai kalba abejomis kalbomis. Sio metodo didziulis privalumas yra tas, kad vaikai ismoksta taisyklingai ir lygiaverciai gerai vartoti abi kalbas tai reiskia, kad nesekant siuo metodu vaikai greiciausiai irgi ismoktu vartoti dvi kalbas (arba vengru zymiai prasciau, kadangi mamyte, gailedama savo vaikuciu, kad jie jos nesupranta, patiria neigiamu emociju, butu nesusikalbejima kompensavusi kalbedama lietuviskai), kadangi gyvena dvikalbeje aplinkoje ir yra imlus, taciau kalbu zodynas butu skurdesnis, nukentetu minciu sklandumas ir rislumas, kalbu taisyklingumas, gramatikos dalykai ir t.t.
Kaip sio metodo minusiukus (bet tai niekas palyginti su pliusais), ta mamyte minejo, jog vaikai iprato, jog, pavyzdziui, vengriskai su jais kalbedavo tik mama (moteriskosios gimines atstove), tai sake, kai jie visi nuvaziavo i Vengrija ir senelis bande vaikus kalbinti, jiems buvo stresas, bijojo ir verke, nors mociute prisileido kuo puikiausiai Bet taip atsitinka kol vaikai dar maziukai, o paskui viskas kaip is pypkes Zodziu, norint pasiekti puiku rezultata, reikia labai daug investiciju (tam tikru ziniu, pasiryzimo, didelio darbo ir kantrybes, kantrybes, kantrybes...)
Papildyta:
Meksikos mamytei vertetu apie tai pagalvoti..., jei norite, kad vaikutis gerai moketu lietuviskai. Priesingu atveju atsitiks taip, kad vaikutis puikiai snekes ispaniskai ir vos vos mokes arba tik sugebes suprasti lietuviskai, taciau negales laisvai, o tuo labiau taisyklingai kalbeti, aiskiai ir sklandziai reiksti savo mintis ir t.t. Taigi jei norite, kad jis puikiai moketu ir lietuviu kalba, vertetu pagalvoti apie si modeli. Kaip minejau tai beprotiskai sunkus procesas, bet, manau, vertas tokiu investiciju Tuo labiau, kad niekada negali zinoti, kaip gyvenimas gali pasisukti... Patikekite sis metodas leidzia vakui ismokti lygiaverciai gerai ismokti abi kalbas, igyjant turtinga zodyna, o kas svarbiausia - veliau nekyla problemu del kalbu gramatikos (t.y. vaikai ,,neperkelia'' vienos kalbos gramatikos i kita kalba)

aušriuke, mes siuo budu pradejom vadovautis, vyresnelei (vasara bus 5 m.) labai tinka, ji su manim tik lietuviskai, su vyru tik angliskai kalba (lyg butu kita iseitis ), ir nesvarbu ar mes kartu visi ar ne. va idomu kaip bus jaunesnei, ji dar tik pradeda kalbeti (2 m). tai kartais sako teciui čia mine, arba čia deer, bet gal su laiku prades skirti. nors man atrodo, palyginus su kitais vietiniais vaikais (gyvenam usa) jos kalba skurdesne, bet pasivys manau. tetis dar galetu ispaniskai pamokinti, bet neprasideda

Nesustokit, nenuleiskit ranku ir viskas ateis su laiku, uk ji dar maziuke. Tuo labiau, kad auga dvikalbeje aplinkoje Saunu, kad Jusu vyras palaiko sia ideja , juk buna tokiu, kad sako ,,ai, ka cia ta lietuviu kalba.." ale jokios is to naudos. Zodziu, saunuoliai Labai zaviuosi teveliais, kurie tam pasiryzta ir nepalieka visko ,,kaip bus, taip gerai".

kad vyras nenoretu savo vaiko mokinti kokios kalbos, tai keista butu, nesvarbu kokia ji bebutu, kuo daugiau, tuo geriau. vaikai manau pasirenka jiems lengvesne, toje salyje kur gyvena, ta dazniausiai ir kalba, aplinka itaka daro. na ziuresim kaip cia bus ateity

As irgi noriu pasidalinti savo pergyvenimais. Mano suneliui 1 m. 10 men. Jis sako "mama". "baba", "tete", "papa" ir toliau garsai, nei vieno veiksma reiskiancio zodzio, pvz. "duok", "imk", "einam" ir pan. Ka jau kalbet apie sakinius... Pas mus dvikalbyste. Ar mums jau verta susirupinti ir vesti vaika pas logopeda? Ar lopselis galetu isspresti vaiko kabejimo problema?

Pasidalinkite, prasau, savo patirtimi..

Maži vaikai kalbom būna labai gabūs. Nesunkiai mokosi. Mano draugės vaikas atsimenu, kol dar visai mažiukas buvo, ateidavo ir paprašydavo ko nors trimis kalbomis. Vėliau nesunkiai skyrė kalbas.

Namuose kalbame rusiškai, darželyje lietuviškai, kartais mergaitė maišo dvi kalbas, bet dėl to jokių problemų. Dėl geros dikcijos lanko du logopėdus - pas vieną kalba rusiškai, pas kitą lietuviškai, bet tai nėra būtina, tiesiog yra galimybė ir tiek.