Kadangi mano vestuvese tebuvo viena pamerge, mano sesuo, jinai gi ir liudininke, tai as tos puokstes nei nemeciau. O kam? Ka, mes su ja tinklini zaisim su ta puokste? Atidaviau tiesiai i rankas. O jinai isdziovino ir stovejo ta puokste. Ir ne velnio nebuvo man gaila

O paskui paseno, nupezo ir ismetem

Puokste
Ir dabar gailiuosi tik, kad atidaviau seseriai. Jinai ir taip istekejus butu. Be jokiu ten prietaru. Nes nei isvaizda, nei bernu kiekiu niekad nesiskunde ir iki dabar ko gero nesiskundzia

Reikejo atiduot vyro broliui, kuris buvo pabrolys/liudininkas. Bo tam tai be sansu, vienintele galimybe - burtai

Zmogui jau 34 metai, o zmonos kaip ner taip ner

Tiesa, jis pats irgi nesiskundzia, uztai anyta skundziasi, ir dar kaip
Хрен, положенный на мнение окружающих, обеспечивает спокойную и счастливую жизнь.