Čia mano dukrytė su tėveliu
Sveikutes 
As jau pargryzau namo pagaliau
Is visu sveciu sveteliu! Kaip gera pagaliau namie 
Bet ryt jau darbelin keliausiu... sventes baigesi...
O jums dar gero oro palinkesiu
As jau pargryzau namo pagaliau
Is visu sveciu sveteliu! Kaip gera pagaliau namie Bet ryt jau darbelin keliausiu... sventes baigesi...
O jums dar gero oro palinkesiu
QUOTE(vaivos juosta @ 2009 04 12, 20:41)
..... kaip man gera skaityt tokius bicės monologus...... savos, artimos mintys....
Papildyta:
QUOTE(spyglej @ 2009 04 12, 20:46)
Miestelis kaip suprantu jusu nedidelis alia velykaiciu tai sostine aplenkti bandot
QUOTE(SiguteS @ 2009 04 11, 18:36)
Ačiū
QUOTE(vaivos juosta @ 2009 04 11, 20:18)
Rence, labai pažįstamas tas jausmas, kai nesinori niekur eiti iš namų.... rodos, tik tarp sienų jauties ramiau, nematai, negirdi kitų..... Ramaus jums pasibuvimo kartu.....
siaubingas jausmas...
QUOTE(Ziezulele @ 2009 04 11, 20:57)
Rence, man tokios buvo sios Kaledos - be galo liudnos del to, kad vos pries menesi buvau netekusi savo sunaus ir del to, kad turejusios buti dziugesio kupinos sventes nusidaze paciom juodziausiom spalvom. Visi aplink zujo smagus, pirko dovanas, o as nieko nenorejau. Norejau uzmigt, pramiegot visa ta svenciu maratona... Suprantu tave, bet zinau, esi stipri, atlaikysi. Viskas praeis ir taps sviesiau.
Bet kokiu atveju tave ir visas kitas mamytes sveikinu su Sv. Velykomis
Bet kokiu atveju tave ir visas kitas mamytes sveikinu su Sv. Velykomis
žinau, kad šios šventės praeis, bet ateis kitos - ir vėl tas pats... po mėnesio bus trečiasis mano angelėlio gimtadienis
QUOTE(biruta @ 2009 04 11, 21:36)
visom nors kiek prašviesėti su šv velykom renciuk apkabinu tave kad tvirčiau laikytumės balioniukas asmeniškai kažkas pasakė kad be kancios mes nesuprastumėm gyvenimo-aš nesuprantu jo visiškai 
su šv velykom renciuk apkabinu tave kad tvirčiau laikytumės balioniukas asmeniškai kažkas pasakė kad be kancios mes nesuprastumėm gyvenimo-aš nesuprantu jo visiškai ačiū už balionuką...
kažin kiek reikia patirti kančių, kad pradėtum suprasti gyvenimą? o tie, kurie eina per gyvenimą lengvu žingsniu, darydami kitiems rūpesčius - jie tai jau supranta gyvenimą? tokio gyvenimo ir aš nesuprantu...
QUOTE(gabrieliukas @ 2009 04 11, 23:00)
Vaivos juosta,dziaugiuosi uz Tave
Rence,as irgi nieko nenoriu,galvoju greiciau praeitu tos velykos,nes labai skaudu ,kad Mazylio nera su mumis
Rence,as irgi nieko nenoriu,galvoju greiciau praeitu tos velykos,nes labai skaudu ,kad Mazylio nera su mumis
stiprybės ir tau, gabrieliuk, tegu greičiau pralekia šios liūdnos dienos...
QUOTE(bicė @ 2009 04 12, 02:18)
Rence, Gabrieliuk 
....sventes baisiausias musu priesas, nes tada ypatingai aiskus aplinkiniu dziaugsmas, dziaugsmas , kuri ir mes turejome patirti, atimtas dziaugsmas, sustojusi laime, sustojes laikas...ne dabar, gal net ne po metu tas laikas vel prades judeti, dar ilgai isliks gyvenimo dalinimas i pries ir po, bet su laiku "pries" virs istorijos dalimi, mes busim kitokios...gris dziaugsmas ir laimes akimirkos gris, gris net sventine nuotaika...Tegu nors kelios akimirkos ramybes ateina i jusus isvargusias sirdeles 
....sventes baisiausias musu priesas, nes tada ypatingai aiskus aplinkiniu dziaugsmas, dziaugsmas , kuri ir mes turejome patirti, atimtas dziaugsmas, sustojusi laime, sustojes laikas...ne dabar, gal net ne po metu tas laikas vel prades judeti, dar ilgai isliks gyvenimo dalinimas i pries ir po, bet su laiku "pries" virs istorijos dalimi, mes busim kitokios...gris dziaugsmas ir laimes akimirkos gris, gris net sventine nuotaika...Tegu nors kelios akimirkos ramybes ateina i jusus isvargusias sirdeles labai teisingi žodžiai, bet dabartinis laikas eina taip lėtai, taip skaudžiai jaučiu kiekvieną jo minutę, akimirką,... tikiu, kad skausmas sumažės, kad su juo susigyvensiu, bet dabar taip sunku...
Ačiū visoms, kad esate, kad bendraujate, kad galiu jums pasiguosti...
QUOTE(sandrynja @ 2009 04 12, 11:19)
Sveikos visos Velyku ryta.
GAbrieliuk, Rence, pernai per VElykas ir as springau asaromis. Buvo taip sunku, kad neturejau kur detis, norejos isilyst kur i kampa ir verkt verkt verkt...Siemet jau lengviau, sventines nuotaikos ner, linksmintis irgi nelabai norisi, bet skauda ne taip...Stiprybes jums mergaiciukes...
Rugseje, su gimtadieniu tavo angela...Degu zvakele tavo mazutei ir visu musu angeliukams...
GAbrieliuk, Rence, pernai per VElykas ir as springau asaromis. Buvo taip sunku, kad neturejau kur detis, norejos isilyst kur i kampa ir verkt verkt verkt...Siemet jau lengviau, sventines nuotaikos ner, linksmintis irgi nelabai norisi, bet skauda ne taip...Stiprybes jums mergaiciukes...
Rugseje, su gimtadieniu tavo angela...Degu zvakele tavo mazutei ir visu musu angeliukams...
Ačiū, sandrynja, už stiprybę-man jos labai reikia, nes traukiu iš duobės ne tik save, bet ir vyrą. O ir dukrelei reikia paguodos, padrąsinimo. Tik anyta man niekuo nepadeda, o tik dar labiau smukdo savo sūnų su savo raudojimais, su savo "vargšeli tu mano, kaip tu ištversi? ar miegojai, ar šiandien geriau jautiesi?" Negaliu klausytis, negaliu žiūrėti, kaip jis po tokių pokalbių dar labiau užsisklendžia, vėl nebendrauja...
Iš tiesų nuo liūdnų minčių šiek tiek apsaugo mėgtstama veikla, bet kadangi mokausi, tai tik dar stipriau kibau į juos-gal dėl to visiems atrodo, kad aš stipri, kad ištversiu... Kokia vis dėlto išorė gali būti apgaulinga...
Mergytės, sakykit, kodėl pirmą mėnesį atrodė, kad bus lengviau, o dabar darosi dar sunkiau, darosi liūdniau, daugiau verkiu. Jei prieš tai dar prisiversdavau kažką daryti, tai dabar visai nieko nenoriu. Ar ir jums buvo panašiai? O gal čia jau depresija?
QUOTE(rencė @ 2009 04 13, 11:18)
Ačiū, sandrynja, už stiprybę-man jos labai reikia, nes traukiu iš duobės ne tik save, bet ir vyrą. O ir dukrelei reikia paguodos, padrąsinimo. Tik anyta man niekuo nepadeda, o tik dar labiau smukdo savo sūnų su savo raudojimais, su savo "vargšeli tu mano, kaip tu ištversi? ar miegojai, ar šiandien geriau jautiesi?" Negaliu klausytis, negaliu žiūrėti, kaip jis po tokių pokalbių dar labiau užsisklendžia, vėl nebendrauja...
Iš tiesų nuo liūdnų minčių šiek tiek apsaugo mėgtstama veikla, bet kadangi mokausi, tai tik dar stipriau kibau į juos-gal dėl to visiems atrodo, kad aš stipri, kad ištversiu... Kokia vis dėlto išorė gali būti apgaulinga...
Mergytės, sakykit, kodėl pirmą mėnesį atrodė, kad bus lengviau, o dabar darosi dar sunkiau, darosi liūdniau, daugiau verkiu. Jei prieš tai dar prisiversdavau kažką daryti, tai dabar visai nieko nenoriu. Ar ir jums buvo panašiai? O gal čia jau depresija?
Iš tiesų nuo liūdnų minčių šiek tiek apsaugo mėgtstama veikla, bet kadangi mokausi, tai tik dar stipriau kibau į juos-gal dėl to visiems atrodo, kad aš stipri, kad ištversiu... Kokia vis dėlto išorė gali būti apgaulinga...
Mergytės, sakykit, kodėl pirmą mėnesį atrodė, kad bus lengviau, o dabar darosi dar sunkiau, darosi liūdniau, daugiau verkiu. Jei prieš tai dar prisiversdavau kažką daryti, tai dabar visai nieko nenoriu. Ar ir jums buvo panašiai? O gal čia jau depresija?
labai tave suprantu, nes as ir traukiau ir save ir vyra... tiksliau pirma ji o po to save... kazkaip man atrode kad jei as nebusiu stipri tai neatlaikys ir jis... nezinia kaip ten butu buve.... bet as kazkaip stengiaus.... o sirdi liedavau cia ir pagalvei.... o del to liudnumo jau taip bus.... praeina sokas ateina supratimas sirdimi kas ivyko.... protas suprato... o sirdis tik dabar... bent as taip manau.... pataisykit jei klystu....
laikykites mergytes.... sventes eina ir praeina... o gyvenimas lieka.... reikia ismokti su juo gyventi... su tuo kokius jis mums likimo pokstus pateikia... reikia ismokti gyventi su netektim... su skausmu... ir su kiekvieno ryto suvokimu... kad jau taip nebus kaip turejo buti....
Zinot sestadieni buvau ant kapo.... ir pamaciau, kad mano krokai skleidziasi... hiacintai lenda.... tulpes po biski stiebiasi i saulute... tai ant sirdies ger paliko... na tas jausmas toks... kad as angeleliu kazka gero padariau.... na net nemoku apsakyt.... tiesiog sirdi pajauciau siluma ir ramybe.........
QUOTE(rencė @ 2009 04 13, 11:18)
Mergytės, sakykit, kodėl pirmą mėnesį atrodė, kad bus lengviau, o dabar darosi dar sunkiau, darosi liūdniau, daugiau verkiu. Jei prieš tai dar prisiversdavau kažką daryti, tai dabar visai nieko nenoriu. Ar ir jums buvo panašiai? O gal čia jau depresija?
...negaleciau tikriausiai kjitaip parasyti nei vdapr parase, is tiesu tu isejai is pirmojo soko, mes taip sutverti esam, kad kai atsitinka kazkas protu sunkiai suvokiama jis toiesiog kuriam laikui atsijungia, tada mus valdo tik instinktas, o stipriausias is ju yra isgyventi. Pirma menesi tu sutelkiai visas jegas ir isgyvenai, dabar ateina tikras usvokimas apie tai kas atsitiko, emocinis, o protinis suvokimas kartasi bent jau man suslubuoja, tada vel nugrimztu i tranzo busena kol iena diena suvokiu, kad tai mano gyvenimas, kad tai as praradau vaika....tikriausiai tos faes varijuoja visom kazkaike, bet bendrai ziurint mes visos panasiai gedejom. Pirmieji kritimai jie giliausi ir skaudziausi, juos giloina sventes, gimtadieniai, o tau visa tai turi ir realu veida , tu savo angela auginai beveik tris metus , visur pilna atsiminimu.....Su laiku kritimai darosi trumpesni, o ir tu ismoksi juos nuspeti ir is ju iseiti, bet isliudeti ir issiverkti reikia sau leisti. Ar tai depresija, na cia nebent specialistas gali ivertinti, bet is tiesu naturalus gedejimas savo emociniu fonu ne labai nuo depresijos tesiskiria ....Nesakysiu, kad bus lengviaus, nei kada, nieka sto nezino, kiek galesim busim saliaPapildyta:
gabrieliuk , kaip tu , sirdele, jautiesi?
QUOTE(spyglej @ 2009 04 12, 19:46)
Oho kaip faina
Koks kiausinis,mergyte QUOTE(rencė @ 2009 04 13, 10:18)
Mergytės, sakykit, kodėl pirmą mėnesį atrodė, kad bus lengviau, o dabar darosi dar sunkiau, darosi liūdniau, daugiau verkiu. Jei prieš tai dar prisiversdavau kažką daryti, tai dabar visai nieko nenoriu. Ar ir jums buvo panašiai? O gal čia jau depresija?
Man taip pat,man dar sunkiau,verkiu dar daugiau ,ilgesys vis stipreja
Tas klausimas kodel vis daugiau ir daugiau mane kankina Manau niekada nebus lengviau,to tiesiog nebus,tik priprasime su tuo gyventi Laba diena
Sveikos mamytes, lengviau kazin ar bus...tik jausmai kitokie, juos moki suvaldyti, kur nereikia ismoksti neliudeti, apsimesti kad niekur nieko, o jausmai atbunka, sirdis akmeneja. Kai kas nors suzino mano istorija, labai pasimeta, susipergyvena ta akimirka, nezino ka pasakyti. As tada galvoju, o ko cia jie pasimeta, o kas cia tokio ivyko, ir suprantu kad mirtis, netektis yra tokia artima, iprasta ir suvoki,kad o Dievuleliau kaip baisu, kaip gaila... ir protas nesuvokia to, tada ir islenda jausmai, asaros, skausmas ir bejegiskumas.
Pries savaite kuomet buvau ant kapeliu, stovejau atokiau,eina moteris ir sustojo ties musu zemele, skaito "aha sunus, maziukas" lyg sujuda eiti toliau ir dar karta atsigrezia, juk jis cia ne vienas "aha dar vienas sunus, mazyliukas", pasiziuri i mane issigandus o as galvoju, ko cia dabar stebetis, juk normali kasdieniska situacija, bet ji tik man normali kasdieniska, nes gyvenu su tomis netektimis, mintimis, ir amzinu ilgesiu...
Uoj mamytes, bukim stiprios, nezinia kam, nezinia kodel, tik bukim, nes nieko kito nelieka... ir vistiek kiekvienas turim nors ir po maza kruopelyte dziaugsmo
Pries savaite kuomet buvau ant kapeliu, stovejau atokiau,eina moteris ir sustojo ties musu zemele, skaito "aha sunus, maziukas" lyg sujuda eiti toliau ir dar karta atsigrezia, juk jis cia ne vienas "aha dar vienas sunus, mazyliukas", pasiziuri i mane issigandus
o as galvoju, ko cia dabar stebetis, juk normali kasdieniska situacija, bet ji tik man normali kasdieniska, nes gyvenu su tomis netektimis, mintimis, ir amzinu ilgesiu...Uoj mamytes, bukim stiprios, nezinia kam, nezinia kodel, tik bukim, nes nieko kito nelieka... ir vistiek kiekvienas turim nors ir po maza kruopelyte dziaugsmo
QUOTE(bicė @ 2009 04 13, 03:01)
Papildyta:
Miestelis kaip suprantu jusu nedidelis alia velykaiciu tai sostine aplenkti bandot
Tai kad man atrodo LT pats didžiausias jis, gerai nežinau bet jau 5 metai kaip puošia miestelį.
Sveikos,
Su sv. Velykomis!!
Su sv. Velykomis!!
QUOTE(SiguteS @ 2009 04 13, 18:15)
Uoj mamytes, bukim stiprios, nezinia kam, nezinia kodel, tik bukim, nes nieko kito nelieka... ir vistiek kiekvienas turim nors ir po maza kruopelyte dziaugsmo
labai teisingai parasiai...
Zinot mano anyta sia vasara gulejo Prienuose ligoninei... na cia jai kazkas panasaus i insulta buvo... uosvis nenorejo KAune jos guldyt i klinikas tai taip isejo kad gulejo priuenuose ligoninei... na bet ne cia esme... prie jos atveze labai sunkia ligone.... as to metu buvau aisku
na tai pabendraudavom su tais zmonems.... karta susitikom kapuose... mes lankem musu vaikiuka o jie ta moteriske.... tai jie atejo pareiksti uzuojautos del anytos mirties, bet kai pamate kad ten Augustukas..... labiau pasimetusiu zmoniu nebuvau macius....Balta Avyte.. ir tave taip pat su kiausu dienele...
