Niekas tavęs nepaguos, niekas tavęs nenuramins, skausmas neišblės ir nereikia nei savęs raminti, nei tokių patarimų klausyti, nes to nebus.
Pradžioje skausmas ir ilgesys dar daugiau didės, pasiruošk, bus be proto sunku, brangioji, be proto....Ir tik po kurio laiko sumažės tas skausmas, bet ne ilgesys....
O kartais net ir labai stengiantis nelabai kas išeina...
Man pradžioj buvo labai sunku todėl, kad aš toks žmogus, kuris garsiai neišrėks savo skausmo..... laikau viduj, kaupiu, slepiu, atrodo - nuslūgo, aprimo - ir bac - su dar didesne jėga grįžta.... Rugsėjį bus du metai, bet man dar nepraėjęs nei tas skausmas, nei ilgesys.... jis kitoks, bet kad būtų ramu ir negraudu - taip nėra.....
