Zindimas is pradziu formuoja teisinga zandikauliu vystymasi, o kai zindomas viresnis, tai efektas tampa atvirkstinis, net ir soske patariama atimti nuo dvimecio, kad sakandis butu vaiko taisyklingesnis.Kaip pastebejau ir matosi nuo vaiko, kad ilgai zindytas, nuo lupyciu, zandikauliu formos.Todel daktarai, ypac stomatologai negiria velyvo zindymo.
Beje kas liecia saugumo jausma, tai galiuma su zindymu padaryti tokia kliurke, kad net ir suauges zmogus be mamos kruties nesijaucia saugus, nepasitiki savimi, zodziu nesugeba tapti tvirta savarankiska asmenybe ir dazniausiai buna reikalingi psichologai, kad atkastu ta priezasti.
Perdetas saugojimas, glaudimas prie saves taipogi turi dideli minusa, as manau, kad mamos zindancios trimecius galvoja tik apie save vaiko psichologines ir fizines sveikatos saskaita.
O del imuniteto, tai kudikis igauna imuniteta pusei metu su priespieniu.O mp saugo nuo susirgimu ne i ateiti, o tam sykiui kol yra zindomas, taip kad nederetu skelbti ereziju, kad mp maitinami kudikiai maziau sirgs.
Papildyta:
QUOTE(GiedrėM @ 2009 06 02, 09:30)
Gal buvau klausimą netiksliai suformavusi
Jei vaikui čiulpimo refleksas išnyksta apie keturis mėnesius, tai kaip jis po to žinda krūtį, valgo iš buteliuko ar čiulpia čiulptuką?
Išmoksta, ane? O nuo kurio amžiaus čiulpimo refleksas tampa žalingas?
Kuo remdamiesi PSO rekomenduoja žindyt vaiką iki dviejų metų?
O tarkim suaugusių burnos "malonumai" - rūkymas, besaikis valgymas, net gumos kramtymas negalėtų būti kažkaip negerai išspręsto nujunkymo pasėkmė?
Prisiminiau Freud'ą
taip, taip ka bedarytu suauges, viska galima interpretuoti, kaip nezindymo pasekme
