Pastebėjau, kad iki 1,5 m. vaikui pasakos iš viso nebuvo įdomios, labai trumpam tesutelkdavo dėmesį. Taigi deklamuodavom trumpus eilėraštukus. Nuo 1,5 m. pasidarė įdomios ir pasakėlės, bet daugiausiai gyvulinės (stebuklinių dar nelabai priima, dar neįdomu). Pasakas seku, dažniausiai prašo sekti tą pačią pasaką daug daug kartų. Repertuaras kol kas skurdokas, nes nelabai jų prisimenu. Mėgstam "Vilko duoną" , "Katinėlį ir Gaidelį", "Jaučio trobelę" patinka ir pasakėčia apie varną ir sūrį. Gal kas žinot dar kokių gyvulinių pasakėlių? Būčiau labai dėkinga, jei primintumėt.
Kiek esu skaičiusi, stebuklines pasakas verta pradėti sekti vaikams maždaug nuo 4 metų. Bet tai, manau, priklauso nuo vaiko.
O va neseniai (dabar mums 2 metai) "atrado" pasakėles apie save. Tai vis prašo pasekti, kaip Bernadeta sriubytę valgė ir pan.

Kaip rašė Tuka, labai geras būdas aptarti vaiko elgesį, nepiktai, kartais ir su "korekcijom".
O apie žiaurumus, daugelis vaikų kaip tik mėgsta žiaurias pasakas, nes tai padeda jiems savo baimes "iškelti į paviršių", taigi, veikia kaip savotiška terapija.