QUOTE(alfija @ 2009 05 18, 15:24)
dažniau mamos kaprizas, nei realus vaiko poreikis. Kaip bebūtų, mirtingumas vaikų nuo infekcinių ligų nėra didelis, reiškia ir vaikų susirgimai daug rečiau yra itin sunkūs. Kaip bebūtų, didžiioji dalis mamų vaikus sergančius namuose slaugo retai- ieško močiučių, auklių pagalbos. Bet jie serga, reiškia turėtų sėdėt šalia, bet tada kažkaip išsiverčia. Puolimasis į ligoninę yra didelia dalim kompleksų kompensavimas, suaugusio žmogaus kompleksų.
Taigi: moters kompleksas kompensuotas, vaikas priziuretas. Kokiu matote dar minusu mamos buvimo ligonineje, isskyrus trukdyma personalui? Is esmes juk mamos netrukdo atlikti savo darbo tam personalui- negriebia svirkstu ir kateteriu is rankos, kad padarytu injekcija pacios,ir pan. Beje, kai gulejau infekciniame su vaiku, kazkaip situacija susidare, kad padeti del mano vaiko ligos man nusviete vizituojantis gydytoja, tad jei manes nebutu buve tuo momentu, juk as gal labiau buciau sutrukdziusi tam gydytojui, emusi jo ieskoti po visa ligonine, kad paklausti, kokia gi mano vaiko ta bukle, ir kiek dar laiko jam teks leistis vaistus, kokios rekomendcijos ir t.t.