[quote=Erinata,2009 05 15, 15:25]
Sveiki, noreciau padiskutuot tokia tema, trupai aprasysiu.
Pries pora dienu su savo vaiku gulejau ligoninei, kaip tik pagulde iskart pastebejau viena maza berniuka vaikstanti kolidoriui, bandziau ji uzkalbint bet jis neatsakynejo, kita mamyte pasake kad jis guli vienas ir nieks jo nalanko. Man taip gaila jo pasidare, o jis toks melas, su liudnom akytem, sedejo ir stebejo kaip kitos mamos rupinasi savo vaikais.

prasem seseliu kad leistu ji i palata pazaist su kitais vaikais, bet neleido.
...Buvau dvyliktoke,susirgau plaučiu uždegimu,paguldė i ligonine..
Priešais mano skyriu kur gulejau buvo vaiku skyrius.
Ten gydėsi berniukas,gal 1,5 metu,tikrai nevyresnis.Mazai kalbėjo,ir vardeli zinau..
Pas ji niekas neatėjo,niekas nelankė,sesutes kalbėjo,kad mama atnese ir paliko..

Su palatos drauge mes nueidavom pas ji,padėdavom pavalgyt,kremuku suskirdusia odyte patepdavom...
Sesutes jo nemylėjo,jei apsidarydavo,visai neskubėdavo sutvarkyti,o ir mums neleisdavo,tipo eikit i savo skyriu, uzsikresit
Paimtas panesioti rodydavo i uz lango vaikstancius žmones ir sakydavo- te-te,te-te.
Širdis plysdavo kai reikdavo ji palikti
Praėjo nemažai metu,o as vis atsimenu ir pagalvoju vis,kaip jis dabar,kaip jam sekas?
Kažkaip man labai įstrigo visa tai,dažnai pagalvoju,dieve mano,kaip galima toki angeliuka dienai palikti,o čia su visam