QUOTE(Uva @ 2005 09 22, 17:28)
Iš patirties sakau, kad geriau jau prasčiau gyventi, bet ATSKIRAI.
Kai susituokėm, apsigyvenom pas vyro tėvus, nes čia aš studijuoju, vyras dirba (mano tėvai iš mažo miestelio, kitame Lietuvos gale

).
Mano uošviai man visai patiko, mes nesibarame, nesiginčijame ir t.t. Viskas atrodė gražiai, bet... Jau tuoj bus metai kaip mes pas juos gyvename ir mane jau ima nervinti toks gyvenimas. Aš noriu savo TVARKOOS!!!:off
Vieną dieną neištvėriau ir sutvarkiau virtuvę pagal save.

Anyta nieko nesakė, bet ir patenkinta nebuvo.

Ir iš viso, dabar negaliu aš jau su ja būti vienoje virtuvėje.

Jau nusibodo taip gyventi ir prie jų taikytis. Ir su vyru santykiai kartais nuo to nukenčia.
TAIGI, AŠ TIK UŽ GYVENIMĄ ATSKIRAI!!!!
Sako uosvines blogai, bet anytos ne ka geriau.
Mes kartu gyvenam jau daugiau kaip metai (o draugaujam 2.3 metu), ir planuojam ateiti. Dabar kartu gyvenam bendrabutyje, kazkaip normaliai: issiremontavom kambari, nuoma nedidele, neskaitant aisku kaikuriu minusu.. Bet va, abudu jau 4 kurse

Siemet paskutiniai metai ir mus ismes i gatve.. Draugas dirba, as dar ne, aisku apie buto nusipirkima nera kalbu, lieka tik nuomos variantas, tevai atkrenta, nes miesteliuose gyvena..
Kai abu susedam prie arbatos puodelio ir pakalban sia tema, tai siaubas ima del buto isigijimo, o taip noretusi to savo kampo, savu sienu ir ateity savu vaiku, kurie turetu NORMALU stoga virs galvos..
Svarbiausia - maži, ne visuomet matomi dalykai...