Jei kol kas nėra nuosavo būsto

aš irgi panašiai mąstau, kad nuosavas būstas yra
Bet tikrai ne visiems turįt nuosavą būstą yra gyvenimo tikslas - kiti nuomojasi, pas kažką gyvena, daug išleidžia pramogoms, mašinai, kelionėms ir jaučiasi labai laimingi.

mes tikrai daug pinigų neleidžiam pramogoms

tiesiog taip išeina - mašiną reikia žūtbūt keisti, bo dabar kiekvieną mėn. reikia remontuoti

vestuvėms taupysim, nes man jau geriau išvis jokių vestuvių, bet tik ne už tėvų pinigus (jau geriau jie padovanoja mums) - be to vestuvės bus kuklios - už keli tūkst. Lt

o dėl kelionės - tiesiog pigiausia keliauti su mašina ir gyventi kempinguose - prakeliausim maximum 2-3 tūkst. Lt (per kokias 2 sav.), planuojam pamatyti 5 šalis

Auksiniai zodziai verti 10 balu.

neduok dieve manau yra gyventi su tevais Kad ir kokie jie geri bebutu, nes su laiku atsiranda trintis, jei moteris gyvena pas savo tevus, tai tada ji viska sugeria, ir vyro priekaistus ir tevu, ir atvirksciai, kad ir kaip sunku bebutu, geriau jau vienam bendrabucio kabarelyje gyventi, bet be tevu, atskirai

Visiškai pritariu, kad kad ir kokie geri uošviai bebūtų, vis tiek nesijauti visiškai kaip namie... Aš va jau trečius metus su uošviais gyvenu. Ramūs, geri žmonės, niekada nesu gavus nei pastabos, o ir matomės labai retai, nes visi daug ilgai dirbam, bet vat vis tiek nesijaučiu visai laisva čia. Pripratau, žinoma, bet jau laukiu nesulaukiu kada išsikraustysim (tik tegu baigia greičiau mūsų butuką statyti... )

100 proc pritariu

Ir aš.
Ir dar ji sugeria tuos tėvų priekaištus, kurie turėtų būti skirti vyrui, bet reiškiami jai, nes kaip čia dabar svetimam priekaištausi - geriau jau savam...

Aš taip pat už gyvenimą atskirai Geriausi vaikai ir geriausi tėvai, kurie gyvena atskirai . Nors abiejų tėvai tikrai geri žmonės, tačiau apie gyvenimą kartu neturiu jokios minties

zinai kai sava mama kazka pasako tai net neskauda sirdies,o kai svetimi ant sirdies shika-tai nera nieko skausmingiau o labiausiai shlykshtu kai girdi kad snibzdasi tarpusavy uosviai,o juk ne kvaila,supranti kad apie tave
geriau biedniau,bet nors nervai issaugoti....

Gera tema ir labai aktuali As su busimu vyru irgi ilgokai konfliktavau, nes jis norejo, kad eiciau pas jo mama gyvent, o as ten kojos kelt nenorejau (mat anyta super valdingas zmogus). Nesutarimai buvo kuri laika, bet as ne per nago juodyma nenusileidau, sakiau nuomokim, pirkim, imkim paskola, darykim bile vka, tik eikim gyvent atskirai (pas savo tevus ir nenorejau - norejau atskirai vienu du ir viskas).
Dabar jau 7men. kai turim savo kampa ir karta vyras net pasake, kad gerai, jog tuomet nenusileidau. Jis dabar man dekingas, kad isejom atskirtai gyventi

Aš kategoriškai prieš gyvenimą kartu su tėvais, nesvarbu ar su savo, ar vyro. Tokiu būdu labai lengva sugadinti net ir geriausius santykius. Nors mes iškart apsigyvenome savame būste, bet laisvai galiu įsivaizduoti, ką reikštų gyventi su tėvais. Per atostogas tenka kokias 10 dienų pabūti pas mano tėvus ir likusias 10 dienų pas anytą. Na, pirmos dienos nieko baisaus, bet paskui prasideda - tėvai nuolat kažką mokina, aiškina, liepia eiti vyrui duoti valgyti kas pusvalandį Lygtais tas mano vyras pat nežino, kur yra virtuvė. Mes nesame pratę prie tokių šokinėjimų, o vat mano tėvams atrodo kitaip. Na, tiesiog atsiradusi trintis pradeda labai nervinti. Nesakau, kad taip būna visų atostogų metu, bet būna. Tai aš galiu įsivaizduoti, kas būtų, jei gyventume diena iš dienos kartu. Anyta mano yra visai kitokia nei mano tėvai - demokratiškesnė, nekontroliuojanti savo vaikų, nesikišanti į jų gyvenimus, bet net ir vyras suvokia, kad gyvenant kartu trintis neišvengiama. Kad ir toks pavyzdys - anyta prieš išbėgdama į darbą paliko pusiau pagamintas salotas, kurias mes turėjome patys pasibaigti. Na, abu su vyru draugiškai viską supjaustėm ir sumaišėm. Kilo diskusija tik kiek agurkų dėti - aš tų salotų išvis gyvenime net nevalgiusi buvau, o vyrui su kulinarija nėra lengva Įdėjau savo nuožiūra ir skonis gavosi liuks. Anyta grįžusi pamatė, kiek agurkų įdėjom, labai nusistebėjo, nes mat reikėjo tik vieno A koks skirtumas, aš pagalvojau. O jai pasirodo buvo, nes ilgai dar stebėjosi kaip čia taip mes sumąstėm. Smulkmena, aišku, aš neėmiau į galvą, bet iškart sugeneravau mintis kaip būtų, jei gyventume kartu - virtuvėje mes tikrai neįsitektume niekaip. Žodžiu, kad ir kaip mes su vyru gerai sutariame su savo tėvais, kategoriškai pasisakome prieš gyvenimą kartu - santykiai bus sugadinti tikrai.

Tik jokiu būdu ne su tėvais!!!!