QUOTE(dianita @ 2006 09 29, 11:05)
Manau, kad merginai nereikia kistis, o pakalbeti su savo vyruku, cia jo mama ir jis turi taip pat apsispresti ir del savo seimos geroves.... nes jei mergina pati prades kazka uosvienei aiskinti, gali buti, kad bus problemu ir su vyru, nes jo mamyte jam gali daug ko prikalbeti... cia geriausiai butu pakalbeti su savo vyru, kas negerai, kodel negerai ir kas gali gresti ateityje gyvenant kartu ir stengtis rasti abiems bendra sprendima.. ir tik po to apie ta sprendima pasakyti jo mamai arba abiems... arba jis pats... tik jokiu budu pati mergina viena to daryti neturetu..
Visiskai pritariu dianitai

Reikia pradeti spresti sita klausima nuo vyro ir tik vyras manau turi pasakyti aisku NE savo mamytei!!!! Aisku tokiai motinai lenkiu zemai galva, kad uzaugino toki sunu, kuris net savo mamyte zada veztis i povestuvine kelione

Tokia mama pavadinciau vaidinanti auka. Nera lengva manau uzauginti toki paslaugu mylinti sunu. As budama dukra savo mamai pasakyciau siuo atveju NE

, aisku turiu ta atveji kai mama gali savimi apsirupinti.
Esu visiskai prie gyvenima su tevais. Ir kai pas mus dabar laikinai apsigyveno uosvis, mane tai taip slegia, eidama namo jauciu tokia itampa ir nenora grizti i namus. Taip sunku su tuo susitaikyti nors tai ir laikina. Neisivaisduoju kaip jausciuosi jei zinociau, kad tai bus visam laikui

Ar yra kas buve panasioje situacijoje, ar irgi taip jautetes, kaip su tuo susigyvenote? Pagalvojau, kad visgi esu bjauri marti