MB broliene po vestuviu kelis metus gyveno pas uosvius. Tipo jos su anyta gerai sutardavo, viskas OK. Jaunoji seima siuo metu su dviem vaikiukais gyvena toli nuo abieju tevu, name, bet.. i ta nama, kadangi pirko per puse, veliau ateis gyvent ir MB ir jo brolio tevai

na as tai nenoreciau, nes musu anytele tokia valdinga, ir dar lab ikyri. Nu galvoju ta mano busimoji svaine tokia rami, gal jai gerai, o kai atvirai issikalbejom.. Ji neisivaizduoja, ka reikes daryt, nes anyta jai jau iki gerkles... Zodziu, oi kiek "naudos" dare tie keli metai gyvenimo kartu..
O mudu su MB kol kas gyvenam pas mano teva. Tevai mano issiskyre, tai tevas name gyvena. Lab bjauraus budo zmogus, sunku su juo, mano vargseli irgi nervina (nors kazin ka labiau - mane ar ji).. Bet gyvenam. Namas pakankamai erdvus, ateity, jei likimas palankus, noretume nuolat jame gyvent. Siaip musu atejima gyvent cia nuleme labai prasta mano tevo sveikata.. Bet kokiu atveju kol kas esu laiminga (tfu tfu tfu, kad taip butu ir toliau) - gyvenu namuose, kuriuos labai myliu (nuo vaikystes svajojau, kaip visa gyvenima gyvensiu cia ir tik cia) ir salia manes yra mylimasis..
As manau, kad tikrai, jei yra namuose tavo ar jo mama,t.y., seimininke, tau vieta sunkokai atsiras. Bet aisku, saunu, kai buna isimciu.