Na, ji pati su anyta 8 metus pragyveno, tai kiek barniu budavo, nors abi atskirai nera konfliktiski zmones...
kolkas neturime savo buto tai gyvename pas mano tevus, bet artimiausiu metu zadame nuomotis, nes nelabai smagu kai nesi seimininkas ir reikia taikytis prie kitu 
Mes su vyru nuomojamės butą, gyvenam vieno kambario butelyje mes, vaikas ir šuo, bet pas tėvus tikrai negyventume, nebent koks netikėtumas, gyvenant kartu atsirastų nesusikalbėjimai, barniai ir pan, o dabar santykiai puikūs su visais tėvais. Be to, savo namuose, nors ir nuomojamuose, esi sau bosas ką nori tą ir darai 
Mes su vaikinu kartu gyvenam jau 4 metukus universiteto seimyniniam bendrabutyje, gyvenimas nuostabus, bet siemet baigiame mokslus ir sostinej pasilitki neplanuojam...dabar mus kamuoja klausimas kur vaziuoti gyvent pas jo tevus ar pas mano, esam is skirtingu miestu...tai pasakysiu per tuos keturis metus neesam niekad tiek pykesi, kiek dabar per paskutinius menesius, nes nerandam kompromiso. As aplamai esu pries gyvenima su bet kieno tevais, bet jeigu jau tektu rinktis tai tik su savo tevais...nemegstu jaustis kazkam skolinga vien uz tai, kad jie prieme mane gyventi i savo namus...
o kodėl negalite susirasti ko nors savo, išsinuomoti mažą butuką?? Juk vistiek dirbsit abu baigę mokslus, manau atsiras pinigėlių, tikrai nuoširdžiai nepatariu gyvent su tėvais, nesvarbu ar savo ar jo... Jei jau aptariant šį klausimą pykstatės, tai gyvenant su tėvais bus dar daugiau ginčų...
Ten, is kur mes esame, issinuomoti butuka praktiskai neimanoma, per mazi miesteliai, kad kazka padoraus rasti, o be to mano tevai gyvena erdveme name, jo motina irgi gyvena viena 4 kambariu bute, tai musu sprendimas gyventi isnuomotame bute liktu nesuprastas 
QUOTE(Pamaiviuke @ 2008 05 25, 16:35)
Ten, is kur mes esame, issinuomoti butuka praktiskai neimanoma, per mazi miesteliai, kad kazka padoraus rasti, o be to mano tevai gyvena erdveme name, jo motina irgi gyvena viena 4 kambariu bute, tai musu sprendimas gyventi isnuomotame bute liktu nesuprastas
O kodėl būtinai norite grįžti į mažą miestelį? Ar bus darbo ir pan.? Tokioje situacijoje geriausiai iš viso kokią kitą lokalizaciją pasirinkti
.
na, mums sotinej kaip ir nelabai patinka, esam priprate prie ramesnio gyvenimo. Kas del darbo, tai as cia ir Vln nebloga jau turiu, bet maniskiui labiau apsimoka vaziuot i savo miesteli, nes jam ten garantuotas geras darbas, o Vln dar net nebande ieskotis niuansu siaip daug, pakolkas tariames pamegint Vln, gal kas gausis, bet jis cia taip "aukojas" tik del manes...pagal ji mes Vln negyvensim, o egzistuosim...bijau, kad jeigu mums nenusiseks, del visko kaltins tik mane
niuansu siaip daug, pakolkas tariames pamegint Vln, gal kas gausis, bet jis cia taip "aukojas" tik del manes...pagal ji mes Vln negyvensim, o egzistuosim...bijau, kad jeigu mums nenusiseks, del visko kaltins tik mane
Na tai labai svarbus jūsų apsisprendimas, manau turit abu nuspresti kaip jums geriau. Na žiūrint koks tas mažas miestukas, jei tai provincija tai bus sunku tau pačiai rasti darbą
QUOTE(Zarazza @ 2005 09 05, 16:54)
Aš asmeniškai manau, kad gyventi su tėvais 
bet jei nėra kitos išeities, atsižvelgčiau į patogumą (gyvenimo sąlygas, mikrorajoną ir pan.), tėvų charakterio sugyvenamumą (gal kartais su svetimais lengviau...) ir vyro nuomonę, be abejo.
Žodžiu, apgalvot reikia pliusus ir minusus...
bet jei nėra kitos išeities, atsižvelgčiau į patogumą (gyvenimo sąlygas, mikrorajoną ir pan.), tėvų charakterio sugyvenamumą (gal kartais su svetimais lengviau...) ir vyro nuomonę, be abejo. Žodžiu, apgalvot reikia pliusus ir minusus...
as buciau savanaude ir gyvenciau pas savo tevus,nes savo namie jautiesi geriausiai,busimas vyras,aisku,labiau nores gyventi jo namuose..tada kils gincas,ar itempta diskusija..bet jei nera kito varianto,as rinkciausi savo tevus
aš, kažkada pasirinkau savo tėvus. Kad ir kokia būtų gera anyta, visvien ji - svetimas žmogus.
