nors ir kaip gerai sutariama su tevais, vistiek islis visokiu "kabliuku", kurie erzins, jau geriau daugiau sumoketi, labiau pasispaudus pagyventi, bet bent jau ramiai ir islaikant gerus santykius su tevais 
nuomotis, nuomotis ir dar karta nuomotis nors ir kaip gerai sutariama su tevais, vistiek islis visokiu "kabliuku", kurie erzins, jau geriau daugiau sumoketi, labiau pasispaudus pagyventi, bet bent jau ramiai ir islaikant gerus santykius su tevais
nors ir kaip gerai sutariama su tevais, vistiek islis visokiu "kabliuku", kurie erzins, jau geriau daugiau sumoketi, labiau pasispaudus pagyventi, bet bent jau ramiai ir islaikant gerus santykius su tevais
Geriausia gyventi atskirai nuo tėvų,bet jeigu artimiausius 3-4 metelius nenusimato finansinių galimybių išsimokėti už nuomą,ką tada daryti 
Tai kaip tada isvis galima gimdyti vaikus jei pinigų nenusimato. Teisiog reikia uzsibrezti tikla ir jo siekti. Mes su vyru nuomavomes kiekviena menesi atiduodavom su mokesciais 1100-1200 lt ( ziema) ir gyvenom, valgem, ir dar sutaupydavom kazka 
Vienu zodziu viskas priklauso nuo paciu zmoniu, ko jie nori ir t.t. o is kur jus zinote kad po keturiu metu turesit tukstancius??
Vienu zodziu viskas priklauso nuo paciu zmoniu, ko jie nori ir t.t. o is kur jus zinote kad po keturiu metu turesit tukstancius??
Jetus kokia pazystama situacija, galima sakyti netgi tokia pati ir pas mane situacija kaip ir pas autore. Ir lygiai taip pat nezinom ka daryti, ar eiti kartu su tevais gyventi ju name, ar kolkas taupytis, bandyti imti paskola savo bustui. Pati jau noriu gyventi kartu senai, jau kartu esam daugiau nei 5 metai, susizadeje, o gyvenam atskirai absurdiskai isvis skamba. O pas jo tevus nenoriu gyventi, jau dabar kartais buna kad susikerta nuomones ir t.t. tai kas bus kai gyvensim ten 
puodai, lekstes skraidys 
Papildyta:
O siaube kaip ziauru, kaip galima versti zmogu eiti dirbti kai vaikeliui tik 8 men.
neturiu net menkiausio logisko paaiskinimo. Matyt turit per tai pereiti ir isbandyti savo seimos stipruma, ko ir linkiu labiausiai
absurdiskai isvis skamba. O pas jo tevus nenoriu gyventi, jau dabar kartais buna kad susikerta nuomones ir t.t. tai kas bus kai gyvensim ten puodai, lekstes skraidys Papildyta:
QUOTE(vikutia` @ 2008 07 03, 15:25)
anyta niekada nebus mama 
kad ir kokia gera atrodo, paslaugi, maloni ar mylinti, visvien ji yra svetimas zmogus ir stebi tave, iesko tavo trukumu...mes su vyru jau keturis metus kartu gyvenam, nesam susituoke, turim vaikeli 8niu menesiu, gyvename vln, nuomojames butuka 
abieju tevai gyvena mzk, ir aciu dvievuj 
sita mano anyta visad pabrezia, kokia as grazi ir gera, o wa is nuogirdu tai visai netokie atsiliepimai, ji tarsi skanuoja kiekviena mano zodi, poelgi, kitiem sako, kad as esu tingine ir neinu dirbti, nes jos manymu jau seniai laikas( vaikuciui tik 8men), ji net reikalavo, kad eiciau dirbti kai laukiausi, nes visad pabrezdavo, kad kai ji laukesi, ji darzus ravejo iki pat gimdymo jai labai skauda, matyt, kad jos sunelis turi vienas dirbti siuo metu...hrrr...ir dar net priestaravo tam, kad mano vyras iseitu tevystes atostogu ziauri...cia beveik viskas is nuogirdu, ka ji mano vyrui sako ir panasiai...o man tai visad padeda kai atvaziuoja ir ciulba 
kad ir kokia gera atrodo, paslaugi, maloni ar mylinti, visvien ji yra svetimas zmogus ir stebi tave, iesko tavo trukumu...mes su vyru jau keturis metus kartu gyvenam, nesam susituoke, turim vaikeli 8niu menesiu, gyvename vln, nuomojames butuka abieju tevai gyvena mzk, ir aciu dvievuj sita mano anyta visad pabrezia, kokia as grazi ir gera, o wa is nuogirdu tai visai netokie atsiliepimai, ji tarsi skanuoja kiekviena mano zodi, poelgi, kitiem sako, kad as esu tingine ir neinu dirbti, nes jos manymu jau seniai laikas( vaikuciui tik 8men), ji net reikalavo, kad eiciau dirbti kai laukiausi, nes visad pabrezdavo, kad kai ji laukesi, ji darzus ravejo iki pat gimdymo jai labai skauda, matyt, kad jos sunelis turi vienas dirbti siuo metu...hrrr...ir dar net priestaravo tam, kad mano vyras iseitu tevystes atostogu ziauri...cia beveik viskas is nuogirdu, ka ji mano vyrui sako ir panasiai...o man tai visad padeda kai atvaziuoja ir ciulba O siaube kaip ziauru, kaip galima versti zmogu eiti dirbti kai vaikeliui tik 8 men.
neturiu net menkiausio logisko paaiskinimo. Matyt turit per tai pereiti ir isbandyti savo seimos stipruma, ko ir linkiu labiausiai
Na mūsų situacija panaši į skorpioniukes, mes jau 6 metai draugaujam, bet turim auksinę taisyklę " negyventi kartu su tėvais", jei nėra galimybių tada geriau laikinai kiekvienam pas savo tėvus, nei kartu pas kurio nors.
Nebent nori apsisunkint savo gyvenimą, tada kelkis gyventi pas ANYTĄ
Nebent nori apsisunkint savo gyvenimą, tada kelkis gyventi pas ANYTĄ
ooo, matau ne as viena su saviskiu taip gyvenu ir kaip jauciates del to atskiro gyvenimo Amesteja? gal jums nedaug dar metu? nes as jau nebezinau ka daryti, ir taip blogai, ir taip blogai. o laikas tai bega, ypac moters biologinis laikrodukas tiksi ir visai nenori suletinti tempo as jau ir apie seima pagalvoju, vaikus. Turint galvoj, kad pradejus gyventi kartu savo buste, vistiek noresis dar pagyvent sau, be vaiku. tai taip paskaiciavus pirmo vaikelio susilaukciau vos ne 30-ties nu absurdas kazkoks. Isigyti artimiausiu metu busta savo jau man kaip tolima svajone atrodo su tokiom kainom 
ir kaip jauciates del to atskiro gyvenimo Amesteja? gal jums nedaug dar metu? nes as jau nebezinau ka daryti, ir taip blogai, ir taip blogai. o laikas tai bega, ypac moters biologinis laikrodukas tiksi ir visai nenori suletinti tempo as jau ir apie seima pagalvoju, vaikus. Turint galvoj, kad pradejus gyventi kartu savo buste, vistiek noresis dar pagyvent sau, be vaiku. tai taip paskaiciavus pirmo vaikelio susilaukciau vos ne 30-ties nu absurdas kazkoks. Isigyti artimiausiu metu busta savo jau man kaip tolima svajone atrodo su tokiom kainom
jeigu nebutu iseities, negalima nuomotis, nusipirkti savo, tai gyvenciau tik pas savo tevus kaip sakoma, su mama, kad ir pasipyksti, bet apsisuki ir vel gali kalbeti, o su anyta gal kad kitaip butu
kaip sakoma, su mama, kad ir pasipyksti, bet apsisuki ir vel gali kalbeti, o su anyta gal kad kitaip butu
su tevais gyvenant gali buti gerai tik kuri laika... paskui vis tiek islenda viena ar kita problemele... tenka arba tylint taikytis su viskuo aukojant savo ramybe arba pyktis ... turbut labai reti atvejai, kad yra sugyvenama 100%... bet tai tik mano nuomuone
Papasakosiu, merginos, kaip mes sprendem sita problema. Abu esam vienmeciai, draugaujam nuo 18 metu. Dabar jau mums po 25. 5 pirmus metus kol studijavom gyvenom atskirai, bet kadangi meile buvo begaline ir dabar yra ir kiekviena vakara norejome praleisti kartu, tai vakarodavome tai pas mane, tai pas ji, bet jokiu budu nenakvodame, nes ir taip jausdavomes nepatogiai, kad ieskomes kampucio prisiglausti. Vasara bent jau sitos problemos nebudavo, nes lauke silta, tai vaziuodavome panakvoti pas ji i soda arba i kaima. O ir kambariai musu nakvojimui dviems nepritaikyti, pas mane duru stiklas permatomas ir visi, kas tik eina pro sona laisvai matydavo, ka mes veikiam, o pas ji lova tik vienam asmeniui. 
Baige mokslus, jau labai norejom kartu apsigyventi, nes visa laika apie tai tik ir svajojom, bet pamate kokios busto nuomos Vilniuj, supratom, kad norint issinuomot butuka ( apie kambari net negalvojome ), reiktu vienam tik ant to dirbti o is kito liktu tik pavalgyti ir benzinui. Paskolu bumas ir gi baigesi, reikia gan neblogai uzdirbti, kad ja gauti, o ir mes baiminames uzsideti kilpa ant kaklo visam gyvenimui.
Taigi, pamastem, kad nera mums ka cia veikti bent jau kol kas, nes jei nuomotis, tai ir teks n metu gyventi susipaudus ir vargu ar kas keistusi, nes ir musu specialybes ne tos uz kurias moka tukstancius. Tai susikrovem lagaminus ir patraukem laimes svetur ieskot, nors tevai atkalbinejo, kad neverta. Dabar jau 2 metai gyvenam kartu bute, nuomojames ir mokam labai brangiai, bet pinigu uztenka ir pasitaupyti.Ateiti, jei grisim gyvent i Vilniu, tai tik kai jau galesim nusipirkti savo busteli. Dziaugiames, kad taip padarem, nes Vilniuj dabar butume vos gala su galu sudure ir tai testusi n metu. O isvaziaviom vien del to, kad norejome kartu gventi, nes Vilniuj mums tai pasirode neimanomas dalykas su tokiom kainom ir tokiais atlyginimais....
Baige mokslus, jau labai norejom kartu apsigyventi, nes visa laika apie tai tik ir svajojom, bet pamate kokios busto nuomos Vilniuj, supratom, kad norint issinuomot butuka ( apie kambari net negalvojome ), reiktu vienam tik ant to dirbti o is kito liktu tik pavalgyti ir benzinui. Paskolu bumas ir gi baigesi, reikia gan neblogai uzdirbti, kad ja gauti, o ir mes baiminames uzsideti kilpa ant kaklo visam gyvenimui.
Taigi, pamastem, kad nera mums ka cia veikti bent jau kol kas, nes jei nuomotis, tai ir teks n metu gyventi susipaudus ir vargu ar kas keistusi, nes ir musu specialybes ne tos uz kurias moka tukstancius. Tai susikrovem lagaminus ir patraukem laimes svetur ieskot, nors tevai atkalbinejo, kad neverta. Dabar jau 2 metai gyvenam kartu bute, nuomojames ir mokam labai brangiai, bet pinigu uztenka ir pasitaupyti.Ateiti, jei grisim gyvent i Vilniu, tai tik kai jau galesim nusipirkti savo busteli. Dziaugiames, kad taip padarem, nes Vilniuj dabar butume vos gala su galu sudure ir tai testusi n metu. O isvaziaviom vien del to, kad norejome kartu gventi, nes Vilniuj mums tai pasirode neimanomas dalykas su tokiom kainom ir tokiais atlyginimais....
QUOTE(Braškutė @ 2008 08 18, 22:08)
jeigu nebutu iseities, negalima nuomotis, nusipirkti savo, tai gyvenciau tik pas savo tevus kaip sakoma, su mama, kad ir pasipyksti, bet apsisuki ir vel gali kalbeti, o su anyta gal kad kitaip butu
kaip sakoma, su mama, kad ir pasipyksti, bet apsisuki ir vel gali kalbeti, o su anyta gal kad kitaip butu 
Pas mus nebuvo galimybes nei nuomotis, nei pirkti taigi gyvenam pas mano tevus. Iskart pasakiau, kad pas uosvius niekada negyvensiu ir to laikausi. Dabar jau turim sklypa ir planuojam namuka statytis. Bet kol ji pastatysim dar teks siek tiek pas tevus glaustis. Jau kaip laukiu kada turesim savo
QUOTE(V*i*k*a @ 2008 09 02, 10:04)
Pas mus nebuvo galimybes nei nuomotis, nei pirkti taigi gyvenam pas mano tevus. Iskart pasakiau, kad pas uosvius niekada negyvensiu ir to laikausi. Dabar jau turim sklypa ir planuojam namuka statytis. Bet kol ji pastatysim dar teks siek tiek pas tevus glaustis. Jau kaip laukiu kada turesim savo mes irgi kol kas gyvenam pas mano tevus ir statomes namuka, mes tik tokia iseiti matem, nes metyt pinigus nuomai ir nieko savo neturet
nieko gero, o paskolos 40m manes nesuzavejo ir plius imt 1k butuka, ne iseitis
QUOTE(-Voveryte- @ 2008 09 01, 21:56)
Papasakosiu, merginos, kaip mes sprendem sita problema. Abu esam vienmeciai, draugaujam nuo 18 metu. Dabar jau mums po 25. 5 pirmus metus kol studijavom gyvenom atskirai, bet kadangi meile buvo begaline ir dabar yra ir kiekviena vakara norejome praleisti kartu, tai vakarodavome tai pas mane, tai pas ji, bet jokiu budu nenakvodame, nes ir taip jausdavomes nepatogiai, kad ieskomes kampucio prisiglausti. Vasara bent jau sitos problemos nebudavo, nes lauke silta, tai vaziuodavome panakvoti pas ji i soda arba i kaima. O ir kambariai musu nakvojimui dviems nepritaikyti, pas mane duru stiklas permatomas ir visi, kas tik eina pro sona laisvai matydavo, ka mes veikiam, o pas ji lova tik vienam asmeniui.
Baige mokslus, jau labai norejom kartu apsigyventi, nes visa laika apie tai tik ir svajojom, bet pamate kokios busto nuomos Vilniuj, supratom, kad norint issinuomot butuka ( apie kambari net negalvojome ), reiktu vienam tik ant to dirbti o is kito liktu tik pavalgyti ir benzinui. Paskolu bumas ir gi baigesi, reikia gan neblogai uzdirbti, kad ja gauti, o ir mes baiminames uzsideti kilpa ant kaklo visam gyvenimui.
Taigi, pamastem, kad nera mums ka cia veikti bent jau kol kas, nes jei nuomotis, tai ir teks n metu gyventi susipaudus ir vargu ar kas keistusi, nes ir musu specialybes ne tos uz kurias moka tukstancius. Tai susikrovem lagaminus ir patraukem laimes svetur ieskot, nors tevai atkalbinejo, kad neverta. Dabar jau 2 metai gyvenam kartu bute, nuomojames ir mokam labai brangiai, bet pinigu uztenka ir pasitaupyti.Ateiti, jei grisim gyvent i Vilniu, tai tik kai jau galesim nusipirkti savo busteli. Dziaugiames, kad taip padarem, nes Vilniuj dabar butume vos gala su galu sudure ir tai testusi n metu. O isvaziaviom vien del to, kad norejome kartu gventi, nes Vilniuj mums tai pasirode neimanomas dalykas su tokiom kainom ir tokiais atlyginimais....
Baige mokslus, jau labai norejom kartu apsigyventi, nes visa laika apie tai tik ir svajojom, bet pamate kokios busto nuomos Vilniuj, supratom, kad norint issinuomot butuka ( apie kambari net negalvojome ), reiktu vienam tik ant to dirbti o is kito liktu tik pavalgyti ir benzinui. Paskolu bumas ir gi baigesi, reikia gan neblogai uzdirbti, kad ja gauti, o ir mes baiminames uzsideti kilpa ant kaklo visam gyvenimui.
Taigi, pamastem, kad nera mums ka cia veikti bent jau kol kas, nes jei nuomotis, tai ir teks n metu gyventi susipaudus ir vargu ar kas keistusi, nes ir musu specialybes ne tos uz kurias moka tukstancius. Tai susikrovem lagaminus ir patraukem laimes svetur ieskot, nors tevai atkalbinejo, kad neverta. Dabar jau 2 metai gyvenam kartu bute, nuomojames ir mokam labai brangiai, bet pinigu uztenka ir pasitaupyti.Ateiti, jei grisim gyvent i Vilniu, tai tik kai jau galesim nusipirkti savo busteli. Dziaugiames, kad taip padarem, nes Vilniuj dabar butume vos gala su galu sudure ir tai testusi n metu. O isvaziaviom vien del to, kad norejome kartu gventi, nes Vilniuj mums tai pasirode neimanomas dalykas su tokiom kainom ir tokiais atlyginimais....
Saunuoliai
Gerbiu (ir pavydziu) uz ryzta... Savoj situacijoj gyvenimo irgi kitaip neisivaizduoju, yra arba arba, tevai arba uzsienis, nes gimtine su monako kainom niekaip nesvetingai skamba... Manau kad jei toliau Lietuvoj viskas taip progresuos, bent kokios keturios, penkios "laidos", tai butu zmoniu kurie pabaige mokslu, dar neapsikrove vaikais, norintys sukurti seimas ir negyventi "komunaliniuse" su tevais, dings apsisuke ant kulno is lietuvos net nemirktelejus... nes nepaveldejus, nepavogus, ar kitaip "negavus" o is atlyginimu nelabai isivaizduoju gyvenimo savarankisko lietuvoj..
