QUOTE(Bajm @ 2005 09 06, 12:39)
kol kas nieko svarbaus
man atrodo, kad jis pageidautų, kad aš nuspręsčiau, kur mes gyvensim: t.y. nori man nusileisti ir pasielgti, kaip man geriau
Nežinau, bet man keistai atrodo, kad tokį svarbų jums abiems sprendimą, tu turi priimti viena. Turite abudu susėsti apsvarstyti viską labai gerai ir tada KARTU priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Šiaip jei jau dabar kažkiek abudu padedat tėvams finansiškai mokesčių, tai ne tiek jau daug ir prisidės, kai gyvensit atskirai nuo jų. Abudu esat dirbantys.
Dėl pramogų ir t.t.
Vis viena bet kokiu atveju reikės kažko atsisakyt. O kaip tavo brangiausiasis? Jam 27 metai, ar nenori jis pagaliau gyvent atskirai nuo tėvų, kartu su savo mylimąja?
Kai gyvensit pas tėvus abudu, pramogos irgi pasikoreguos. Negalėsit kada norit pasikviesti savo draugų ir paūžti kaip reikiant. Grįžt namo prisilupę po baliaus ir dar pliurpt pusė nakties, nes neduosit tėvams miegot. Be to, nu nesmagiai jausiesi jo tėvų namuose, nesijausi sava. O jis nesmagiai jausis tavo tėvų namuose. Neaišku bus, kas turi nešti šiukšles, išplaut indus, išsiurbt kambarius ir t.t.