,kaip salta is kur augs agurkai ir kiti augalai 
ikeliu is raugu temos apie agurkus ir cia 
gal kam pravers 
VISKAS APIE AGURKUS...
Agurkus galima tręšti per šaknis ir lapus. Šių daržovių šaknų sistema nepasižymi didelia siurbamaja galia ir nepakenčia didelės koncentracijos tirpalo. Geriau laistyti silpnesniu tirpalu dažniau negu supilti visą reikiamą kiekį iš karto.
Agurkų apetitas atskyroms maisto medžiagoms priklauso nuo vegetacijos periodo. Vystimosi pradžioje agurkienojams reikia daugiau fosforo, o mažiau azoto ir kalio. Šių cheminių elementų poreikis padidėja, užmezgus vaisiams. Šiukštu nepersistenkite tręšdami azoto trąšomis. Juk būtent jos skatina nitratų kaupimąsi vaisiuose. Jei prieš sodinimą dirva tręšta mėšlu, joje azoto atsargų turėtų būti pakankamai.
KODĖL TRĘŠIMAS KARTAIS NEEFEKTYVUS?
Daugelis daržovių augintojų rūpestingai tręšia agurkus, o norimo efekto nesulaukia. Priežastis paprasta šalta. Jei temperatūra mazžesnė nei 10 laipsniu, šaknys miega. Tokiu oru geriau agurkus maitinti silpnu tirpalu per lapus. Vasarai baigiantis, vėsesni orai dažni. Jei norite, kad agurkai ilgiau derėtų, užpilkite dirvos paviršių iki 8 cm storio komposto sluoksniu. Tada vystysis jaunos šoninės šaknys ir pagerės maisto medžiagų pasisavinimas. Patręšus per lapus ir pamulčiavus, agurkai įgis antrąjį kvėpavimą suintensyvės ne tik šaknų, bet ir šoninių ataugų vystymasis bei žiedų formavimasis.
Jei visų cheminių elementį pakanka, o agurkai jų nepasisavina, be vėsaus oro, šaknų darbą stabdo kiti veiksniai:
Per didelė drėgmė, sunkiai patenka oras
Perdžiūvusi ir per daug įkaitusi dirva
Per daug rūgšti ar per šarminė dirva
Rūgščioje dirvoje neprieinamas molibdenas, o geležies, mangano ir aliuminio augalų šaknys įsiurbia per daug. Pastarojo perteklius pavojingas. Šis cheminis elementas sutrikdo azoto apykaitą, dėl to vaisiuose kaupiasi nitratai. Nepageidautini procesai vyksta ir esant molibdeno bei geležies stygiui. Kai dirvos pH didesnis už 6,5, pasunkėjo daugelio maisto medžiagų pasisavinimas. Prieš tręšiant mikroelementais, rūgštingumą reikia sureguliuoti. Jei to padaryti niekaip nepavyksta, agurkus tręškite per lapus.
CHEMINIŲ ELEMENTŲ STYGIAUS POŽYMIAI.
Azoto trūkumas. Sulėtėjęs augimas, stiebai ploni ir kieti, greitai medėjantys. Lapai smulkūs, dauguma stiebiasi į viršų. Mažai šoninių ūglių. Nesimezga vaisiai, jų užuomazgos krenta. Prededa gelsti senesni lapai, paskui ir jaunučiai. Pradžioje smulkiausios gyslelės dar būna žalios, paskui ir jos pagelsta. Dažnai vaisiai blyškūs, trumpesni nei paprastai, smailejančiais galais.
Fosforo trūkumas. Jauni lapai tamsiai žali, o senesni būna lyg purvini žali su pilku atspalviu, kartais net melsvos spalvos. Ant jų atsiranda netaisyklingų geltonai rudų dėmių. Jos nekrotizuoja ir džiūva. Lapai raukšlėjasi, jų kraštai riečiasi į viršų. Vaisių išvaizda nekinta.
Kalio trūkumas. Senų lapų kraštai įgauna šviesesnę spalvą, kuri plinta pagrindinėmis gyslomis centro link. Po kurio laiko visas lapas tampa žalias su gelsvu atspalviu, o kraštuose pasirodo nekrotinės dėmės. Kraštai užsiriečia į apačią, vysta, glemba silpsta turgonas (turgonas augalo ląstelės įtempta būsena. Ji augalams padeda išlaikyti tam tikrą padėtį erdvėje.)
Boro trukūmas. Pirmieji boro trūkumo požymiai pastebimi ūglių viršunėse ir ant jaunų lapų. Šie tampa per daug intensyviso žalios spalvos, trapūs, kraštai užsiriečia į apačią. Tarpubambliai labai sutrumpėja, ir augalas sumažėja, virsta nykštukiniu agurkėliu. Gausiai leidžia pažastinius ūglius, bet pasirodžius pirmam ar antram lapui viršūnės nudžiūva. Lapai storesni nei įprasta, kieti, o ūgliai itin trapūs. Kai boro labai trūksta, krenta žiedai ir užuomazgos. Išauga mažai šalutinių šaknų. Kitos sustorėja ir apmiršta.
Vario trūkumas. Augalai būna žemučiai, tikri neūžaugos. Pakinta turgonas. Jaunų lapelių viršunėlės pabąla. Patys jie tampa šviesiai žali, vėliau pagelsta ir susisuka. Intensyviai krenta žiedai ir vaisių užuomazgos. Dažnai vario trūksta tuomet, kai dirvoje per daug cinko, geležies, mangano.
Mangano trūkumas. Ant lapų pastebimas marmurinis piešinys. Intensyvios žalios spalvos išlieka net smulkiausios gyslelės, ryškiai išsiskirdamos šviesiai žaliame fone. Mangano trūkumo požymiai pasireiškia ne ant pačių jauniusių, o ant vidutinio amžiaus lapū. Šis elementas lengvai išplaunamas iš viršutinių smėlingos dirvos sluoksnių.
Magnio trūkumas. Pirmiausia suserga apatiniai lapai. Žalia spalva palaipsniui virsta geltona tarpugysliuose, pradedant nuo kraštų. Gyslos ir plokštelės aplink jas dar išlieka įprastos žalios spalvos. Vėliau šie požymiai pastebimi ir ant jaunesnių lapų, o ant senų susidaro nekrotinės dėmės. Vaisiai užauga maži.
Kalcio trūkumas. Ant lapų atsiranda šviesių dėmių, jie riečiasi į apačią. Vėliau tampa gelsvai žali, kraštuose išryškėja nekrotinės dėmės. Kalcis blogai pasisavinamas vėsiu oru.
Geležies trūkumas. Ant pagrindinio ir šoninių ūglių lapų pasireiškia chlorozės gyslos. Lapai pagelsta, vėliau jų kraštai pradeda džiūti.
STATYBININKŲ BRIGADA
Azotas statybininkas, užtikrinantis žaliosios masės augimą. Jei lapai bus gražūs, dideli, padidės jų asimiliaciniai gebėjimai. Azotas įeina į chlorofilo sudėtį, tad ačiū jam tariame ir už žalią spalvą, gausų derlių, ir už baltymų kiekį vaisiuose.
Fosforas. - lemia derlingumą ir produkcijos kokybę. Svarbus jo vaidmuo išryškėja perduodant energiją, deguonį, paveldimas savybes. Dėl fosforo sparčiau vystosi šaknų sistema, greičiau užsimezga vaisiai.
Kalis sveikatos šaltinis, didinantis atsparumą ligoms, kenkėjams. Jo gaudami, augalai geriau prisitaiko prie nepalankių oro sąlygų tiek žemos, tiek aukštos temperatūros. Kontrolierius kalis rūpinasi, kad ekeonomiškiau ir produktyviau būtų naudojamas vanduo, nepriekaištingai vyktų medžiagų apykaita. Šiam elementui turime dėkoti už vitamino C kiekį vaisiuose ir daržovėse, ryškią spalvą, aromatą ir ilgesnį šviežumą.
Kalcis jaunystės eleksyras. Jo vaidmuo, formuojantis ląstelių membranoms, palaikant jš struktųrą ir fukcijas, neginčijamas. Mat sulėtėja senėjimo procesas. Be to, kalcis neutralizuoja rugščių poveikį, reguliuoja medžiagį apykaitą.
Magnis glaudžiai susijęs su fosforu turi įtakos šio elemento judėjimui ir pasisavinimui. Jis aktyvina fermentus ir yra visš augalo ląstelės gyvybinių procesų dalyvis.
Geležis-aktyvina kvėpavimą, dalyvauja chlorofilo susidarymo ir kituose gyvybiškai svarbiuose elementuose.
Manganas- padeda augalui kaupti askorbo rūgšties ir cukraus atsargas, dalyvauja fotosintezėje, baltymų apykaitoje, susidarant chlorofilui.
Varis- skatiną kvėpavimą, fotosintezę, gerina baltymų ir vandenilio apykaitą, azoto r magnio pasisavinimą. Šis elementas glaudžiai susijės su fermentų susidarymu.
Boras-logistikos specialistas- užtikrina maisto medžiagų gabenimą, angliavandenių persikėlimą iš lapų į šaknis. Jis stipriai veikia augalų vystymąsi nuo sėklų dygimo pradžios iki derliaus brandos. Dėl boro poveikio vaisiuoses ir daržovėse kaupiasi krakmolas, cukrus.
Jei agurkai apvalūs, o prie vaiskočių susiaurėję - trūksta kalio. 1 stiklinė medzio pelenų užpilama kibiru vandens. Liejama po 1 l augalui.
Jei stiebai ploni,lapai smulkūs, o agurkai šviesesni nei įprasta, trūksta azoto. Ant kiekvieno augalo reikia pilti po 1 l šviežio karvės mėšlo skiedinio. 1l mėšlo imama 10 l vandens.
gal kam pravers VISKAS APIE AGURKUS...
Agurkus galima tręšti per šaknis ir lapus. Šių daržovių šaknų sistema nepasižymi didelia siurbamaja galia ir nepakenčia didelės koncentracijos tirpalo. Geriau laistyti silpnesniu tirpalu dažniau negu supilti visą reikiamą kiekį iš karto.
Agurkų apetitas atskyroms maisto medžiagoms priklauso nuo vegetacijos periodo. Vystimosi pradžioje agurkienojams reikia daugiau fosforo, o mažiau azoto ir kalio. Šių cheminių elementų poreikis padidėja, užmezgus vaisiams. Šiukštu nepersistenkite tręšdami azoto trąšomis. Juk būtent jos skatina nitratų kaupimąsi vaisiuose. Jei prieš sodinimą dirva tręšta mėšlu, joje azoto atsargų turėtų būti pakankamai.
KODĖL TRĘŠIMAS KARTAIS NEEFEKTYVUS?
Daugelis daržovių augintojų rūpestingai tręšia agurkus, o norimo efekto nesulaukia. Priežastis paprasta šalta. Jei temperatūra mazžesnė nei 10 laipsniu, šaknys miega. Tokiu oru geriau agurkus maitinti silpnu tirpalu per lapus. Vasarai baigiantis, vėsesni orai dažni. Jei norite, kad agurkai ilgiau derėtų, užpilkite dirvos paviršių iki 8 cm storio komposto sluoksniu. Tada vystysis jaunos šoninės šaknys ir pagerės maisto medžiagų pasisavinimas. Patręšus per lapus ir pamulčiavus, agurkai įgis antrąjį kvėpavimą suintensyvės ne tik šaknų, bet ir šoninių ataugų vystymasis bei žiedų formavimasis.
Jei visų cheminių elementį pakanka, o agurkai jų nepasisavina, be vėsaus oro, šaknų darbą stabdo kiti veiksniai:
Per didelė drėgmė, sunkiai patenka oras
Perdžiūvusi ir per daug įkaitusi dirva
Per daug rūgšti ar per šarminė dirva
Rūgščioje dirvoje neprieinamas molibdenas, o geležies, mangano ir aliuminio augalų šaknys įsiurbia per daug. Pastarojo perteklius pavojingas. Šis cheminis elementas sutrikdo azoto apykaitą, dėl to vaisiuose kaupiasi nitratai. Nepageidautini procesai vyksta ir esant molibdeno bei geležies stygiui. Kai dirvos pH didesnis už 6,5, pasunkėjo daugelio maisto medžiagų pasisavinimas. Prieš tręšiant mikroelementais, rūgštingumą reikia sureguliuoti. Jei to padaryti niekaip nepavyksta, agurkus tręškite per lapus.
CHEMINIŲ ELEMENTŲ STYGIAUS POŽYMIAI.
Azoto trūkumas. Sulėtėjęs augimas, stiebai ploni ir kieti, greitai medėjantys. Lapai smulkūs, dauguma stiebiasi į viršų. Mažai šoninių ūglių. Nesimezga vaisiai, jų užuomazgos krenta. Prededa gelsti senesni lapai, paskui ir jaunučiai. Pradžioje smulkiausios gyslelės dar būna žalios, paskui ir jos pagelsta. Dažnai vaisiai blyškūs, trumpesni nei paprastai, smailejančiais galais.
Fosforo trūkumas. Jauni lapai tamsiai žali, o senesni būna lyg purvini žali su pilku atspalviu, kartais net melsvos spalvos. Ant jų atsiranda netaisyklingų geltonai rudų dėmių. Jos nekrotizuoja ir džiūva. Lapai raukšlėjasi, jų kraštai riečiasi į viršų. Vaisių išvaizda nekinta.
Kalio trūkumas. Senų lapų kraštai įgauna šviesesnę spalvą, kuri plinta pagrindinėmis gyslomis centro link. Po kurio laiko visas lapas tampa žalias su gelsvu atspalviu, o kraštuose pasirodo nekrotinės dėmės. Kraštai užsiriečia į apačią, vysta, glemba silpsta turgonas (turgonas augalo ląstelės įtempta būsena. Ji augalams padeda išlaikyti tam tikrą padėtį erdvėje.)
Boro trukūmas. Pirmieji boro trūkumo požymiai pastebimi ūglių viršunėse ir ant jaunų lapų. Šie tampa per daug intensyviso žalios spalvos, trapūs, kraštai užsiriečia į apačią. Tarpubambliai labai sutrumpėja, ir augalas sumažėja, virsta nykštukiniu agurkėliu. Gausiai leidžia pažastinius ūglius, bet pasirodžius pirmam ar antram lapui viršūnės nudžiūva. Lapai storesni nei įprasta, kieti, o ūgliai itin trapūs. Kai boro labai trūksta, krenta žiedai ir užuomazgos. Išauga mažai šalutinių šaknų. Kitos sustorėja ir apmiršta.
Vario trūkumas. Augalai būna žemučiai, tikri neūžaugos. Pakinta turgonas. Jaunų lapelių viršunėlės pabąla. Patys jie tampa šviesiai žali, vėliau pagelsta ir susisuka. Intensyviai krenta žiedai ir vaisių užuomazgos. Dažnai vario trūksta tuomet, kai dirvoje per daug cinko, geležies, mangano.
Mangano trūkumas. Ant lapų pastebimas marmurinis piešinys. Intensyvios žalios spalvos išlieka net smulkiausios gyslelės, ryškiai išsiskirdamos šviesiai žaliame fone. Mangano trūkumo požymiai pasireiškia ne ant pačių jauniusių, o ant vidutinio amžiaus lapū. Šis elementas lengvai išplaunamas iš viršutinių smėlingos dirvos sluoksnių.
Magnio trūkumas. Pirmiausia suserga apatiniai lapai. Žalia spalva palaipsniui virsta geltona tarpugysliuose, pradedant nuo kraštų. Gyslos ir plokštelės aplink jas dar išlieka įprastos žalios spalvos. Vėliau šie požymiai pastebimi ir ant jaunesnių lapų, o ant senų susidaro nekrotinės dėmės. Vaisiai užauga maži.
Kalcio trūkumas. Ant lapų atsiranda šviesių dėmių, jie riečiasi į apačią. Vėliau tampa gelsvai žali, kraštuose išryškėja nekrotinės dėmės. Kalcis blogai pasisavinamas vėsiu oru.
Geležies trūkumas. Ant pagrindinio ir šoninių ūglių lapų pasireiškia chlorozės gyslos. Lapai pagelsta, vėliau jų kraštai pradeda džiūti.
STATYBININKŲ BRIGADA
Azotas statybininkas, užtikrinantis žaliosios masės augimą. Jei lapai bus gražūs, dideli, padidės jų asimiliaciniai gebėjimai. Azotas įeina į chlorofilo sudėtį, tad ačiū jam tariame ir už žalią spalvą, gausų derlių, ir už baltymų kiekį vaisiuose.
Fosforas. - lemia derlingumą ir produkcijos kokybę. Svarbus jo vaidmuo išryškėja perduodant energiją, deguonį, paveldimas savybes. Dėl fosforo sparčiau vystosi šaknų sistema, greičiau užsimezga vaisiai.
Kalis sveikatos šaltinis, didinantis atsparumą ligoms, kenkėjams. Jo gaudami, augalai geriau prisitaiko prie nepalankių oro sąlygų tiek žemos, tiek aukštos temperatūros. Kontrolierius kalis rūpinasi, kad ekeonomiškiau ir produktyviau būtų naudojamas vanduo, nepriekaištingai vyktų medžiagų apykaita. Šiam elementui turime dėkoti už vitamino C kiekį vaisiuose ir daržovėse, ryškią spalvą, aromatą ir ilgesnį šviežumą.
Kalcis jaunystės eleksyras. Jo vaidmuo, formuojantis ląstelių membranoms, palaikant jš struktųrą ir fukcijas, neginčijamas. Mat sulėtėja senėjimo procesas. Be to, kalcis neutralizuoja rugščių poveikį, reguliuoja medžiagį apykaitą.
Magnis glaudžiai susijęs su fosforu turi įtakos šio elemento judėjimui ir pasisavinimui. Jis aktyvina fermentus ir yra visš augalo ląstelės gyvybinių procesų dalyvis.
Geležis-aktyvina kvėpavimą, dalyvauja chlorofilo susidarymo ir kituose gyvybiškai svarbiuose elementuose.
Manganas- padeda augalui kaupti askorbo rūgšties ir cukraus atsargas, dalyvauja fotosintezėje, baltymų apykaitoje, susidarant chlorofilui.
Varis- skatiną kvėpavimą, fotosintezę, gerina baltymų ir vandenilio apykaitą, azoto r magnio pasisavinimą. Šis elementas glaudžiai susijės su fermentų susidarymu.
Boras-logistikos specialistas- užtikrina maisto medžiagų gabenimą, angliavandenių persikėlimą iš lapų į šaknis. Jis stipriai veikia augalų vystymąsi nuo sėklų dygimo pradžios iki derliaus brandos. Dėl boro poveikio vaisiuoses ir daržovėse kaupiasi krakmolas, cukrus.
Jei agurkai apvalūs, o prie vaiskočių susiaurėję - trūksta kalio. 1 stiklinė medzio pelenų užpilama kibiru vandens. Liejama po 1 l augalui.
Jei stiebai ploni,lapai smulkūs, o agurkai šviesesni nei įprasta, trūksta azoto. Ant kiekvieno augalo reikia pilti po 1 l šviežio karvės mėšlo skiedinio. 1l mėšlo imama 10 l vandens.
Mano agurkai atrodo taip. Tiesa yra ir truputuką didesnių. 
[attachmentid=178685]
Anyta pamačius sakė kažkokia nesamonė, akd tokie maži vaisius veda
[attachmentid=178685]
Anyta pamačius sakė kažkokia nesamonė, akd tokie maži vaisius veda
o man kurklys 6 agurku daigus nugnybo 
Agurku nebus, pirkti reikes turguje
Gal pagalvojau kas nors turi mirtinu prieshu ir noretu isigyti porele kurkliu i priesho darza? Pigiai parduodu 
Agurku nebus, pirkti reikes turguje
Gal pagalvojau kas nors turi mirtinu prieshu ir noretu isigyti porele kurkliu i priesho darza?
Pigiai parduodu
QUOTE(ErikaI @ 2009 06 06, 17:52)
tikrai pirma kart matau tokius mazucius ir jau su agurkiukais netgi su visais a g u r k a i s 
jei nepaslaptis-kaip vadinasi?
QUOTE(dooovile @ 2009 06 06, 18:11)
ir pas mane to gerio pilna, as netgi padovanociau 
Veislės nežinau, išmečiau pakelį prisimenu tik kad kornišoniukai, o kokie nežinau
prisimenu tik kad kornišoniukai, o kokie nežinau
QUOTE(ErikaI @ 2009 06 06, 18:52)
Mano agurkai atrodo taip. Tiesa yra ir truputuką didesnių.
[attachmentid=178685]
Anyta pamačius sakė kažkokia nesamonė, akd tokie maži vaisius veda
[attachmentid=178685]
Anyta pamačius sakė kažkokia nesamonė, akd tokie maži vaisius veda
manau jiems truksta boro, isiskaitykit anksciau mano ideta zinute apie agurkus....pas mane ir vienas toks yra, bet jis setas sausi
Va įkeliu saviškius.Nu vėl vaikai šiandiena prisivalgė.Nedidukai,bet tokie patys skaniausi.
[quote=ErikaI,2009 06Pernai ir as kazkokius karnisonus turejau, tai panasiai vaisius vede, gal vienu ar dviem lapais daugiau. Bet kaip karnisonai, tai jie man nepanasus buvo stori ir mazi agurkai.
Papildyta:
Yra kazkokio brudo sitiems parazitams pirkt. Ar tik ne senukuose pirko, kai i kaima veze. Jie dabar kaip tik poruojasi, o viena patele per 1 ar 2 metus atsiveda 600 kurkliuku. Cia kaimyne jau taip pasakojo.
Papildyta:
QUOTE(dooovile @ 2009 06 06, 18:11)
o man kurklys 6 agurku daigus nugnybo
Agurku nebus, pirkti reikes turguje
Gal pagalvojau kas nors turi mirtinu prieshu ir noretu isigyti porele kurkliu i priesho darza? Pigiai parduodu
Agurku nebus, pirkti reikes turguje
Gal pagalvojau kas nors turi mirtinu prieshu ir noretu isigyti porele kurkliu i priesho darza?
Pigiai parduodu Yra kazkokio brudo sitiems parazitams pirkt. Ar tik ne senukuose pirko, kai i kaima veze. Jie dabar kaip tik poruojasi, o viena patele per 1 ar 2 metus atsiveda 600 kurkliuku.
Cia kaimyne jau taip pasakojo.
http://www.egzotika....hp?readmore=367 Cia apie kurklius paskaityti.
sveikutes, aš irgi auginu agurkelius - dar tik pirmi metai bet jau suvalgem 4 agurkelius
bet jau suvalgem 4 agurkelius
QUOTE(uoga3 @ 2009 06 07, 01:28)
Yra kazkokio brudo sitiems parazitams pirkt. Ar tik ne senukuose pirko, kai i kaima veze. Jie dabar kaip tik poruojasi, o viena patele per 1 ar 2 metus atsiveda 600 kurkliuku. Cia kaimyne jau taip pasakojo.
Cia kaimyne jau taip pasakojo. na tai jau galas jei taip....
o kol kas atsiveziau is sodo 4 kurklius eksperimentui - bandysiu naminiais kiaushininiais nuodais pamaitint ir paziuret ar veikia... jei veiks tai ir sode naudosiu...
beda tik kad nuodau ruoshimas dar tik ipusejo o vienas kurklys jau ir taip kojas uzverte
gal koks su prasta imunine sistema buvo 
