Pomirtinis gyvenimas (antroji dalis)

Parodyk nors vieną seilę, ir aš ją nuvalysiu su sterilia nosinaite.
Šiaip tai aš niekam neduodu
matyt ne pilnatis, kažko nėra azarto ginčytis ir spjaudytis

na va. kaip banalu. pačios rėkiate apie ligonius ir pačios švaistotės banaliomis frazėmis.

BeRemu, gal kurybai? Jei yra Dieviskasis planas, greiciausiai yra veikla, veikimas ar veiksmas, tad reikalingos ir priemones? Gal kaip tik del to ego atip ir spyriojasi, kad nenori darbuotis, nenori buti tik irankiu?

PAtyre klinikine mirti, zmones pasakoja apie tuneli ir akinancia sviesa...Gal mes tikrai atmsoje pasiklyde aveles, kurios reikalingos isganymo? Gal ne veluti peteliske skrenda i sviesa, o kambariniu geliu lapai pakeitus augalo padeti, sakutes lenkia lango link...
Jei Dievas yra sviesa (siuo metu manau jog MEILE yra sviesos sudetine dalimi), o mes skendime tamsoje, reiskia kazkas mus atskyre (o gal patys tai padareme del mazatikystes?)nuo paties saltinio -DIEVO...ir mano galva yra visiskai normalu, jog prigimtimi mes priesinames tamsai, siekdami ir ieskodami sviesos arba susivokimo, ka kiti vadina ziniomis ir dar visaip kitaip...Vienu ar kitu atveju manau, jog musu paciu pareiga rasti iseiti i susidariusios padeties, nes jei tikim, kad Dievas yra MEILE, tai pasiteisina jo noras susigrazinti mus visus kaip kiekvieni tevai nori susigrazinti pasiklydusius vaikus.Juk be kasdienio butinio gyvenimo yra ir begales kitokiu dalyku, tokiu kaip menai, poezija, mokslai ir t.t. tik musu dvasinis skurdumas, cinizmas , fanatizmas , noras buti pastebetais, nesveika konkurencija, pririsa prie zemsikumo ir neleidzia augti bei siekti istaku saltinio.Paskutiniu metu jauciuosi lyg issikroves mobilusis ir nerandu laido, bet zinau, jog mano tikejimo man pakaks isgyventi si tamsu laikotarpi:) Tad dekoju Dievui uz TIKEJIMO MALONE, o visa kita susitvarkys, tik reikia islaukti:)
Gaila, kad nesiseka sugryzti prie pomirtinio gyvenimo temos, gal tada vertetu pakeisti pavadinima, tik nesugalvoju i koki...

O man atrodo, kad bet koks klausimas, į kurį "tikintysis" nežino atsakymo jam atrodo "bangų kėlimas". Jei aš nesuprantu ir nežinau, tai aš klausiu. Nesu šiame skyrelyje pasakęs nei vieno žodžio, kuris vertintų žmogų pagal jo mintis ar tikėjimą. Šiame skyrelyje kalbama apie idėjas, pasaulėžiūras, o ne apie žmones.
Klausimais dažniausiai vieni žmones bando suprasti kitus žmones. Kodėl jie skiriasi nuo mūsų (manęs), gal jų patirtis bus naudinga. Tiki žmogus į pomirtinį gyvenimą, o aš netikiu. Todėl ir klausiu - "kodėl tu tiki?". Į tokį klausimą sau galėčiau atsakyti, kad neturiu jokio žinojimo apie tai, kad po mirties yra kita būtis. Tuomet paprastai būna pasiūlymas domėtis, o kai pradedu domėtis man vėl kyla kitų klausimų, į kuriuos pagaliau gaunu atsakymą - "melskis, kad tau būtų suteiktas tikėjimas". Nu blin, gal tai tikrai kada nors suveiks, bet juk tai nebuvo pažadėta... Plius nepasakoma kam to reikia. "Kokia tikėjimo nauda?" - "Tikėjimas". Tai gali būti milijardą kartų tiesa, bet aš to nesuprantu ir nesuvokiu.
Gal man geriau sedėt ir iš vieno maišo žirnius dėlioti į kitą, o rytoj - atgal? O gal liežuviu nubrėžti liniją iki kokio nors Indijos ašramo?
Žinau, jog bandau perkelti atsakomybę už savo gyvenimo dalį kitiems. Bet ar žmonės, kurie nori čia pasidalinti savo patirtimi neturi prisiimti tos atsakomybės?

Visi tie žodžiai neskirti niekam, išskyrus mane. Kaip ir visi kiti.

gal kas gali mano klausima pakomentuoti ar nelabai , ar cia tik vyskta diskusijos visai kitomis temomis ?

Gal...Vieną bemiegę naktį aš priėjau kitokią išvadą. Neužilgus nusipirkau pirmąją ezoterinę knygą, kurioje buvo tas pats parašyta juodu ant balto. Sutapimas? nemanau, nes tai pasikartojo n kartų. lš pradžių dusina klausimas, paskui ateina atsakymas. Neužilgus skaitau kokią knygą- patvirtinimas. Greičiau jau Dievas reikalingas žmogui dėl kūrybos. taip manau, nuomonė dar negalutinė.

Vakar apie tai raštu pamąsčiau "Internetinių bažnyčių temoj", nesikartosiu.

Visiems taip būna. Viskas bus gerai. tiesiog kartais reikia sumažinti srovę, kad neperkaistų saugikliai.

Geras tas pavadinimas. O jei kažkodėl netinka, tai gal labiau temą atspindėtų pavadinimas:"Kam žmogui reikalingas Dievas?"
Papildyta:

Čia tai nieko, bet vėl gi tas pats žmogus pasakojo, kad ieškojo ilgai, bandė viską, kas tik ką pasiūlydavo, nors niekur nepatikdavo. Sykį galvojo, kad jau rado savo, bet kai nuėjo į grupinę meditaciją, ten lietuviai ir svečiai iš užsienio vos nesusimušė spręsdami, kam pravesti meditaciją Būna tarp dvasiškai tobulų žmonių ir taip

Liūdna gaida. Kodėl?

pritariu visu simtu procentu

Mano nuomone siuo klausimu butu tokia - manau, jog sielai sugrysti eikia nemzi laiko, nors tai priklauso nuo pasiruosimo... gal ir buna, kad gryztama tuoj pat, bet...
Visumoje, esu kazkada uzvedusi tema, kuria diskutavom remiantis skaityta knyga, ieskokit archyvuose , tada mano niks rodos buvo Mamalup, jei liks laiko suradusi ikelsiu nuoroda

Kaip smagu, kol atsakineju Selenai7 galvoje susirutuliojo idomi mintis - kitaip sakant isgirdau ka raso Be remu. Siuo atveju tu geiciausiai teisi - ziurint ko ieskom - jei saves israiskos, tada taip, mums reikalingas DIEVAS, tada reinkarnacija ir pomirtinis gyvenimas nebeturi pasmes... dekui uz medziaga pamastymams:)

1. Gal žinote - ar mato tunelį ir šviesą aklieji? Aklieji - tiesiogine prasme, neregiai.
2. Kaip manote - kam avelei reikalingas piemuo?
3. Dienos metu peteliškės neskrenda į šviesą. Tik naktį... Na augalai yra augalai... Maitinasi jie šviesa. Čia taip pat, kaip žmonės prie vandens kuriasi. Pats mano mylimiausias dievas - Neptūnas. Gaila mažai apie jį žinau.
4. Kas yra suprantama kaip "šviesa"? Skamba labai gražiai, ezoteriškai - Dievas tai šviesa. Kadangi nežinau kas yra Dievas, tai gal kas nors paaiškins kas yra šviesa?
5. Ar visuomet "tamsos" ir "šviesos" supratimas buvo tas pats? Žmonių aukojimas dievams - "šviesa" ar "tamsa"?
6. Teoriškai... Jei taip būtų, tai Dievo nereikėtų. Jei jis yra - tegu prisiima atsakomybę.
7. Ar Dievas taip pat nenori, kad vaikai užaugtų? Ar vaikai gali tapti Dievais? Ar šiuo atveju kai jie suaugs, tai Dievas "pagimdys juos atgal"?
8. Mane prie žemiškumo pririša noras valgyti ir tuštintis. Vat jei atsikratyčiau šių dviejų žemiškų dalykų, tikriausiai iš kart dvasiškai pradėčiau nesustabdomai tobulėti.

<LinguLingu>, rašėte, kad jums sunku dabar. Linkiu jums ramybės, bet turiu parašyt, kad jūsų žodžiuose daug preištaravimu.

Paaiskink prasau, kam zmogui neturinciam tikejimo eikalingas tikejimas i pomirtini gyvenima?

LinguLingu dekui

Nuoširdžiau nesugebu.
Papildyta:

Kad nebijotų nežinomybės. Ar žinote koks dažniausias atsakymas į klausimą - "ar jūs tikite Dievu?"? Atsakymas - "ne, dievais netikiu, į bažnyčią neinu, bet tikiu, kad yra "kažkas" ir gyvenimas mirtimi nesibaigia".

Klausimas į jūsų klausimą - ar būtų tikinčių žmonių, jei nebūtų tikėjimo į pomirtinį gyvenimą? Jei žmogus ŽINOTU, jog mirtis yra pabaiga.