[quote=jurgitaki,2009 11 06, 12:46]
dziugu, kad tavo gyvenimas toks sviesus ir grazus, baltu pavydu pavydziu. kai mano gera drauge, pats silciausias ir geriausias, visiems tik teigiamo linkintis zmogutis, budama 25m. apako, o mano mamyte, niekad nesirgusi, viena diena staiga mano akyse krito ir nebeatsikele, pasikeite mano poziuris i VISKAS BUS GERAI. nepaisant visko, dar kazkiek tuo tikiu, tik labai atsargiai..
na manau, kad reikia ziureti priezastis. del ko taip atsitiko draugei ir mamai?
as irgi neturiu mamytes, jau beveik 10 metu
ir nelabai buvo kam padeti nei moraliskai nei fiziskai, kai sunus isvydo pasauli, tai nezinojau uz ka grebtis - ar auginti naujagimi ar uzsimti laidotuvems... patikek, kai viskas ivyksta keliu savaiciu begije. vyras tomet buvo isvykes, uosviai - dirbdavo savo darbus(be to ne labai sutardavom), tai teko viska daryti paciai
. ir vaiko neramumus istverti ir kitus sunkumus, o ju buvo patikek laaaaabai daug
. kai atsigreziu i ta laika, man paciai idomu, kaip galima buvo isgyventi ir su vyru vis prisimenam ta perioda, kaip kosmara
...
bet zinok viskas praeina ir pasimirsta. juk su laiku mes atsimenam, kas buvo gero givenime, o blogis lieka kazkur...
ps gal as tiesiog turiu nuostata, kad vaikai turi tevus laidoti, o ne atvirksciai
gyvenimas jau toks yra:siendien - juoda, ryt bus balta, vienzo - zebras
gal todel man lengviau, nei kitems, nes zinau, kad rytoj BUS VISKAS GERAI, jei siendien nesiseka
Bandziau ir pas ji kambari miegoti, vistiek keliasi. Prabudinej ir lovoje su mumis miegodamas, tik, kad tada man nereikia niekur eiti 
. 
, trecius 
niekada nereikia prarasti vilties ir viskas atrodys kitaip
