oi, merginos, kad jus zinotumet, kaip noriu dinkt is anytos namu iki leles gimimo...jau nervai nebelaiko su ja. kad gauciau koki namuka prikabinama isinuomot iki rudens

. nu as jau stengiuos su ja nebendraut, tai kai piktpaukstis, tik ir ziuri kaip cia ikast vaikams

. vakar Domuti kirpykloje pagrazinom, nu toki faina kavalieriuka padare, ziurejau ir dziaugiausi- tik grizom namo, vaikui nuotaika sugadino komentarais, kaip jam netinka, kaip negrazu, jo veido formos ne tokiam kirpimui.... tas ir nukabino nosi. siandien Matuka sikt vis varinejo, ko tik vaikas nepapraso- atsakymas vienas, eik sikt. tas ziopliukas uzlipo pas mane ir guodziasi. meginu ju neleist eit pas ja, verkia kad nori pas seneli... nu toks durnizmas, jau nebegaliu. atzliumbiu kad mano vaiku nemegsta ir tiek, nebezinau. pasistatysiu pas mama kieme palapine ir iseisiu

. kaip gaila kad pas mama labai mazai ai tikrai cia nekenteciau ir savo vaiku neleisciau zemint.
oi, nepykit, bet vyro nera, norejau kam nors isipasakot, o verkt jau nebesinori- lelytes gaila.