QUOTE(luju @ 2005 03 16, 16:34)
Atrodo mes niekada nesusikalbesime

Tema buva apie nepasitikenjima savim.Bet vaiku tai neliecia,kalbejom apie juos ,kad jie tik tokiais netaptu,kokios esame mes,nepasitikincios.O cia jau prasideda diskusijos kita tema .Taip kas liecia vaiku klausimu as arsiai puolu,jie man viskas,kaip banaliai beskambetu.
O Neringucia dar karta irode koks visuomenes poziuris i namie sedincias"ciupkit darbo skelbimus .....atnaujinkite garderoba,atjaunekite ir ..." Kodel tu manai ,kad mes kokios apkiauteles,bemoksles, save grazint tikrai turime daugiau laiko nei kuri dirbanti
Is dalies tos, kurios pasisake pries sedejima namie, norejo irodyti, kad sedejimas namie ne koks pavyzdys saviems vaikams, o pacios gi norite tik geriausio savo

Kaip jus galite skatinti juos mokytis ir kazko siekti, kai gyvas pavyzdys - mama, visai neveikli? Tas apatiskumas perduodamas vaikams (nors kaip anksciau minejau, cia labiau ir nuo charakterio ir kt. savybiu priklauso). Zinau, kad berniukai, auge tokiose seimose, daznai pernesa i savo seima toki seimos modeli, kad zmona turi auginti vaikus, o jis dirbti, nes tai ieje i jo samone. Aciu dievui, su savo vyru sutariu, kad nera vyrisku ir moterisku darbu - viska reikia daryti kartu: ir grindis plauti, ir valgi daryti, ir busimus vaikus kartu auginsime, ir kartu dirbsime. As taip isivaizduoju darnia seima.