Įkraunama...
Įkraunama...

Nepasitikėjimas savimi

Tai kad yra tas issilavinimas biggrin.gif biggrin.gif biggrin.gif Ir aukstasisi ir universitetinis biggrin.gif .Na ir ka?Kad gyvenime ne tik intelekto koeficijantas kazka lemia.Patirtis parode-socialinis koef. daug svarbesnis.
Atsakyti
QUOTE(Selena @ 2005 03 15, 18:36)
Tai kad yra tas issilavinimas biggrin.gif  biggrin.gif  biggrin.gif Ir aukstasisi ir universitetinis biggrin.gif .Na ir ka?Kad gyvenime ne tik intelekto koeficijantas kazka lemia.Patirtis parode-socialinis koef. daug svarbesnis.

Turi omeny, prisitaikyma visuomeneje?
Atsakyti
Aisku,kad ne išsilavinimas viską lemia,sutinku.Pasikartosiu,kad pasitikėjimo savim pradmenis mes gauname vaikystėje.Arba ne sad.gif
Juk vaikai - lyg molis lipdytojo rankose,kūrėjai yra tėvai,ir jie gali iš to minkšto molio nulipdyti ką nori.Žinoma, ir prigimties faktorius, genai kažką lemia.Bet svarbiausia,ką mums įdiegia tėvai nuo mažumės (juk galima kartoti vaikui - ,,tu nuostabus,puikus,būk savimi" ir ,,tu nevykėlis,niekam tikęs,tau amžinai viskas blogai gaunasi,tau nesiseks gyvenime"..Ir aišku abiem atvejais turėsime skirtingus žmonių tipažus...
Kartais nereikia net daug kalbėti - vaikai greit pagauna mūsų vidinę nuotaiką,ir dažnai net smulkmenėlė(mūsų akimis) gali jiems reikšti labai daug.Vaikai ypač savikritiški,juos ypatingai reikia girti,skatinti,drąsinti....Aš,pvz,to negavau vaikystėje,todėl esu viena iš tų nepasitikinčiųjų savimi ir tie kompleksai turbūt lydės mane visą gyvenimą.Ir reikia didžiulių vidinių pastangų su tuo kovoti.
Atsakyti
Ir dar - man,kaip negavusiai to ,,gerųjų emocijų bagažo" vaikystėje,dabar yra sunku suteikti tai savo vaikams...Nuolat pagaunu save jiems varanti įvairius kompleksus - dėl išvaizdos,rengimosi,elgesio ir panašių smulkmenų...Ir kaip gailiuosi po to,kai jau viskas pasakyta....bet vėl ir vėl SAKAU NE TĄ,KĄ REIKIA.... doh.gif Mano pačios vaikystės ,,programa" atsikartoja....
Atsakyti
o aš atvirkščiai, labai aug dėmesio skiriu savo vaikui, stengiuosi duoti jam kiek galima daugiau vidinės šilumos ir palaikymo, to, ko man trūko mano vaikystėj
Atsakyti
QUOTE(Skruzdeliukas @ 2005 03 15, 19:39)
Turi omeny, prisitaikyma visuomeneje?

Taip taip visuomeniskumas,gal but is dalies komunikabilumas.Savaime aisku charakterio savybes taip pat kazka lemia
Atsakyti
Amazing jauciu, kad tavo zodziuose slypi didele dalis tiesos g.gif .Paziurekime kaip zydu tauta aukleja savo atzalas.Jie niekados nepasakys savo vaikui,kad jis kvailas,netikes ar dar kazkoks tai.Ir prasau -jie geriausi bankininkai,verslininkai ir aplamai valdo pasaulio kapitala.
Atsakyti
Tender ,mano issilavinimas ikimok.pedagogika,kokia gali buti kalba apie realu gyvenima ar degradavima,jau dirbant toki darba tampi po truputi "trenktas",o dar visos bobisko darbo intrigeles.Todel meciau ji ir dabar taip sakant degraduoju smile.gif jau 10m,bet uz tat mano vaikai del to tik dziaugiasi,po kol kas.Zinoma galima ir kazka studijuoti,gal ir bandysiu,bet ir vel tai greiciausiai bus tik del saves,nes as galiu pavezti tik humanitarinius mokslus ,kurie siais laikais niekam nereikalingi g.gif
Selena ,tu kaip supratau ekonomika baigus ,ir vistiek nenori dirbti ,tai ka man kalbeti,enam del saves pasimokinti drinks_cheers.gif .Jau man smalsu pasidare ka noretum pastudijuoti,apsimeskime 18- kinemis ir bandykim pasvajoti,o gal ir realizuoti?
Atsakyti
Kadangi nebuvo didelio palaikymo is tevu, dabar stengiuosi labai intensyviai lipti is to liuno. Apie ginklu sudejima net minties nera.Stengiuosi kuo daugiau tobuleti ir tikrai sventai tikiu, kad man pasiseks gyvenime, ir dar labiau didziuosiuos savimi, nes padariau tai viena. Man kazkodel tas mamos abejingumas, atsainumas suveike priesingai, tapau labai karinga ir del visko kovoju. bash.gif Jau ir dabar zinau, kad as visai priesingai auklesiu savo 2.gif . Kartais galvoju, kai mamos sedi namie ir nedirba, ar jos jau vien tuo neparodo vaikams, kad gyvenima galima praleisti ir taip, kam stengtis, vis vien nepasiseks? Nors man suveike priesingai, bet visokiu zmoniu buna, kitus tai gali labai sugniuzdyti.
Atsakyti
QUOTE(luju @ 2005 03 16, 09:19)
Tender ,mano issilavinimas ikimok.pedagogika,kokia gali buti kalba apie realu gyvenima ar degradavima,jau dirbant toki darba tampi po truputi "trenktas",o dar visos bobisko darbo intrigeles.Todel meciau ji ir dabar taip sakant degraduoju smile.gif jau 10m,bet uz tat mano vaikai del to tik dziaugiasi,po kol kas.Zinoma galima ir kazka studijuoti,gal ir bandysiu,bet ir vel tai greiciausiai bus tik del saves,nes as galiu pavezti tik humanitarinius mokslus ,kurie siais laikais niekam nereikalingi g.gif
Selena ,tu kaip supratau ekonomika baigus ,ir vistiek nenori dirbti ,tai ka man kalbeti,enam del saves pasimokinti drinks_cheers.gif .Jau man smalsu pasidare ka noretum pastudijuoti,apsimeskime 18- kinemis ir bandykim pasvajoti,o gal ir realizuoti?

biggrin.gif biggrin.gif biggrin.gif luju mums reiketu keistis vietomis.As dabar kaip tik skaitinejau apie edukologijos,socialinius mokslus.
Atsakyti
O varge,tai kur tu cia juos skaityneji,as irgi vis galvoju ar i magistratura ,ar nuo 0 viska pradeti.SAkyk tu man ka tu paskui veiksi turedama toki diploma,ar irgi tik del saves ,kaip sakant ,kad nedegraduotum tongue.gif
Atsakyti
QUOTE(Skruzdeliukas @ 2005 03 16, 09:19)
Kadangi nebuvo didelio palaikymo is tevu, dabar stengiuosi labai intensyviai lipti is to liuno. Apie ginklu sudejima net minties nera.Stengiuosi kuo daugiau tobuleti ir tikrai sventai tikiu, kad man pasiseks gyvenime, ir dar labiau didziuosiuos savimi, nes padariau tai viena. Man kazkodel tas mamos abejingumas, atsainumas suveike priesingai, tapau labai karinga ir del visko kovoju. bash.gif Jau ir dabar zinau, kad as visai priesingai auklesiu savo 2.gif . Kartais galvoju, kai mamos sedi namie ir nedirba, ar jos jau vien tuo neparodo vaikams, kad gyvenima galima praleisti ir taip, kam stengtis, vis vien nepasiseks? Nors man suveike priesingai, bet visokiu zmoniu buna, kitus tai gali labai sugniuzdyti.

Skruzdeliukai tu saunuole. thumbup.gif .As tikrai ne pries tas moteris, kurios siekia savo tikslu.Taciau daug kas gyvenime priklauso ir nuo aplinkybiu.Turiu pavyzdziu,kai moterys liko vienos be savo vyru ir sugebejo uzsiauginti vaikus ir visuomeneje dabar uzima normalia padeti.Sunkumai ,sakyciau net paskatina kovoti.Priesingu atveju galejo buti kitaip.Manuoju atveju taip ir ivyko-materialine pusia pasirupina vyras,o man, kadangi svarbiau vaiku sveikata ir gerove,tai ir aukoju profesines ambicijas.Cia jau prioriteto klausimas-kam kas svarbiau.
Atsakyti