Nepasitikėjimas savimi

jei jis visagalis - kam iš viso kančias siunčiA? ir nepradėk aiškinti apie pirmapradę nuodėmę ir laisvus pasirinkimus - ..... girdėjau n kartų...

merginos, ne apie tai diskusija kiekviena mes tikim savaip ir iki sau priimtinų ribų. jei kažkam tikėjimas padeda gyvent ir pateisint kai kuriuos įvykius-prašom. tolerancijos truputuką pritrūkom

ir noro nebrukti kitiems savo.... nuostatų,
kažkaip jaučiuosi kaip su tikėjimo žodžio atstovais...

sveikos:)
ar kuriai nors pavyko igaut pasitikejimo savim...
as labai saves nebemyliu ir noriu pamilt, kad viskas susitvarkytu... gal zinot garantuotu budu?

sorry jei kam atrodo kad per prievarta grudu savo tikejima... galbut del to kad labai ilgai teko gyventi netikint niekuo.....ir kai atejo supratima ko as siekiu gyvenime...tada po truputi emia "gydytis"

niekam as nepersu savo nuomones, taciau savo vis del to turiu teise pasakyti, kad ir kokia ji butu

na o kam nepatinka tai ir liudekit , nematykit gyvenime sviesos

suvokiu ir aš puikiai ko siekiu gyvenime, tik kad to pasiekti man neįmanoma... tikėjimas čia ne prie ko. tai daugiau psichologinė neviltis, iš kurios joks tikėjimas antgamtybėm neištrauks... nes visa ko galiu pasiekti - galiu pasiekti tik aš ir be jokių "stebuklų" iš šalies, nes tokios ir nėra. nebuvo ir nebus, tik naivi saviapgaulė. kam ji patinka - tegul patinka tik nepirškit kitiems, nes iš patirties galiu pasakyti - toks primygtinis savo pažiūrų brūkimas išskiria net ir draugus, ne tik kad forume priešišką reakciją kelia...

Sveika, Azalija, nenoriu sukelti priesisku reakciju, bet gal tu Kijara ne taip supratai. Ji is dalies tiesa parase. As suprantu, kad tau pasitikejimas antgamtinemis jegomis sukelia sypsena ir supranti, kad kvaila pasitiketi tuo, ko nesi isitikinusi esant, BET paprastai sekasi tiems, kurie gyvena harmonijoje, o harmonija pasiekiama tuomet kai zmogaus dvasia rami. Ramumos vieni iesko tikejime, kiti sporte ir pan. Tiesiog manau, kad pirmoje vietoje, ka zmogus turetu padaryti vardan saves, tai surasti kontakta su savimi, t.y, sutarti su paciu savimi, nusiraminti ir nesvaistyti bergzdziai jegu kovoje su savimi. O blogiausiais dalykas, kuris veda i destrukcija (susinaikinima) yra saves smerkimas. Pabandyk atrasti kokiu nors atsipalaidavimo budu, kurie tau tinka, ir jais kas kart save apdovanok, tu turi save myleti ir nieko is kitu nesitiketi, nes kaip pati sakei, kad nori viska pasiekti pati, be jokiu "stebuklu is salies". Ju aisku ir nebus, jei nedesi savu pastangu. Nes uz pastangas atlyginama. Tau reikia ikvepimo, ugneles, kad pagaliau tave kaip koki varikli uzvestu ir neleistu uzgesti, gal meiles, nezinau... Svarbu neziureti i gyvenima per rimtai ir nesiekti jo kontroliuoti, nes tau tikrai tai nepavyks...Pagalvok

Labas Azalija,
Man kazkaip labai priestaringai ar greiciau neaiskiai skamba:"ko siekiu pasiekti neimanoma" ir "nes visa ko galiu pasiekti galiu tik as"
Moterys tik bando tau kazkaip padeti, o tai yra begalo sunku, nes rasai uzuominom ir neduodi siulelio uzsikabinti, kad mintys tau butu priimtinos.

Suprantau, kad esi labai nusivylusi, eini per skausma ir tikriausiai tau taip skauda, kad siuo metu tikrai nesi pasiruosusi ISGIRSTI. Taciau jei jau rasai cia, bent kazkiek , nors ir uzuominom daliniesi, tai jau didele pradzia.

Jei tau pades, tai 10 metu nenorejau ir nemaciau prasmes gyventi. Pasamone tai fiksavo visa laika ir tai nepraejo be pasekmiu. Tik po to pradejau suvokti, kad gavau perspejima ir dar viena sansa.
Vis galvoju apie tuos baisius metus mano gyvenime. Ilga laika man nebuvo duota jokios informacijos, nors menkiausio patarimo KA DARYTI? KAIP DARYTI?Ir kai jau pradejau kapstytis buvo per velu - viskas igijo toki pagreiti, kad nelaime buvo neisvengiama.
O tu turi labai daug - siais laikais apstu literaturos, kur is kiekvieno leidinio galima susirasti nors kelis atsakymus (cia jau labai daug) , kada gali pasirinkti tau priimtina israiskos buda, turi ineta, kur informacijos n, zmones dabar sviesesni ir pasiruose priimti tave. Juk supranti apie ka kalbu?

Kolkas matau tik labai pikta, zaizdota, uzsispyrusi, pavargusi, bet dar neissekusi zmogu, isikalusi sau i galva viena fraze, - NENORIU GYVENTI!
Noras gyventi atsiras nuo akimirkos. Nors vienos akimirkos, kada tu pagaliau
isitrauksi is ausu kistukus, prasiplausi akis ir PATIKESI nors kazkuo teigiamu. Tas dalykas turetu suteikti tau vilties. Zmogus turi tureti vilti, be jos laukia pragaras zemeje.
As norejau patiketi Dievu, bet negalejau jo pajausti. Visitek bandziau, nuejau pas ekstosense, bureja, kas dabartiniam mano gyvenime neegzistuoja. Tegu jie nupaise man kazkoki paveiksla, bet jis buvo malonus ir as patikejau, kad po tokios tamsos, ir as kazka turesiu!
As nezinau, ko tu tokio neimanomo sieki, bet ryskiai per daug reikalauji, o galbut istikruju nori visai ne to, nes tai butu, kaip sakoma ne vopros.
Jei tau pavyks susigrazinti gyvenimo dziaugsma, nors dalele jo, tai, be jokios abejones, ivyks dideli pasikeitimai tavo gyvenime. Apturesi laime dalykuose, kurie siuo metu tavo vertybiu skaleje net neegzistuoja.
Is visos sirdies linkiu tau daug meiles, labai apsidziaugciau, labai labai, jei po kiek laiko ateis prasviesejimas ir turesiu galimybe paskaityti tavo postus naujoje sviesoje.
Sorry uz klaidas, mirstu is nuovargio, nebetaisysiu, gal atsirinksi.

Sveikutės,na ir įsisiubavo diskusija,ir daug kas visia ne į temą ,bet ne apie tai aš,dažnai užsuku čia paskaitynėti,buvau nusprendusi nebesikišti,bet...Azalija,čia tik tau noriu pasakyti,kad jau kuri laiką aš vadovaujuosi tokiu šūkiu ne šūkiu,nesvarbu kaip jį pavadinsi,bet gal tau padės: bet kada gali atverti paskutines duris,bet ar jau tai tas laikas? Manau supratai ,ką norėta tuo pasakyti,man lengviau gyventi kai tą aš žinau,laikykis....

Gal ir ne i tema, taciau asmeniskai as negaliu likti abejinga tokiems postams. Dvasinis skausmas istikruju yra siaubingas dalykas ir aplinkiniu palaikymas yra begalo svarbus, nors tam zmogui tuo metu gali atrodyti kitaip, nes jie tada linke labai atsiriboti, uzsisklesti vienatveje, nes nenori niekam uzkrauti savo skausmo.
Labai gera filma ziurejau neseniai, apie Odiseja. kaip Poseidonas nubaude ji atskyres nuo seimos ir pasmerkes ji 20 metu klajoniu ir kancios. Kai Odisejas paklause:"ko tau is manes reikia?Kodel taip kankini mane, jei nori atimti man gyvybe, tai atimk!" Tada Dievas Poseidonas jam atsake, kad jam nereikia jo gyvybes, kad jis tik nori parodyti Odisejui, kad be Dievo, tikejimo jis yra niekas. Grizo Odisejas namo tada, kai suprato Dievo galia.

taip, ko galėjau pasiekiau pati, o ar tau neatrodo, kad ne viską gyvenime galima kontroliuoti? ar tu gali savo jėgomis pasiekti kad tavo mylimas žmogus tavęs neatstumtų? kad nesirgtum sunkiomis ligomis? per daug? tikrai taip labai daug? neįmanomai? turbūt pasaulyje nėra žmonių mylinčių ir mylimų? turbū...?

Zinai as pabandziau nueiti i joga.. .
savijauta vidine tai klaiki klaiki buvo... nors stengiausi niekam
to nerodyti..
zinai nors ten as esu naujoke, taciau jauciu, kad kazkaip ir kazkiek
padeda.. pabandyk gal tiks