Labas rytas
QUOTE(Begioju_su_pauksciais @ 2009 06 27, 23:47)
Labai laukem vaiku, kalbejom, planavom...as tai isvis beprotiskai... bet nesigavo o dabar jau nespejom.

Vaikai - gyvenimo stebuklai. Butu nors del ko gyvent ir kam rupesti dovanot... o dabar taip tragiska pabusti ryte ir nebedaryti tu 20 ivairiaspalviu sumustiniu ir kavos su dviem sauksteliais cukraus... kai nebeturi, tai ir tos nezmoniskos kruvos indu po pietu ilgiesi... Nors negaliu sakyti, jog tik prarades izvelgi tikraja verte.. Ne... Tikrai mokejau nuosirdziai dziaugtis tais mazais bet ypatingais kasdieniais ritualais...
O uz Tave dziaugiuosi, jog kontroliuoji save, jog stengiesi logiskai deliotis viska i stalciukus, saunuole! Pavydziu baltai....
kaip faina. pas mus blyn kuo toliau as analizuoju buvo s bet as norejau but akla, sau teigti kad va as turiu saunia seima.
nekontroliuoju, ir paverkiu, ir isvaizda neberupi, atrodo kam as cia reikalinga ir idomi tam kaime. apatija juoda, muzika klausau depresyvia ir liudziu

: su gyvais zmonem apie savo jausmus nesneku nes man per daug skaudu. kaip rase Lunulla kad negali i veidrodi paziuret tai is dalies panasiai, jauciu kad kartais nepakenciu saves, kartais imu patiket savo B zodziais. man atrodo kad visi smerkia mane.
QUOTE(egleprincess @ 2009 06 28, 02:14)
Tai taip sunku. Sunku patiketi,kad kada nors bus geriau,kad skausmas praeis ir viskas uzsimirs.

nezinau as tiesa pasakius nors esu jauna neisivaizduoju kad turesiu koki artima drauga ateinancius kelis metus, kur cia paturesi, gyvendama pas tevus, nieko neturedama, ir dar vaikas... nu kur as net i pasimatyma koki negaleciau iseit. zinau kad bus didelis s artimiausius kelis metus kol vaikas nepaaugs, o as neisitvirtinsiu. kamuoja mintys kad nesu niekam reikalinga. netycia save pamatau kur nors, tai susiraukus kad net baisu

o kada ta sypsenele ateis?