kaip atsigauti po skyrybų

Na ir as isgyvenau skyrybas tai buvo seniai, nebenoriu prisiminti.

Tiesiog paskaicius norisi palinketi STIPRYBES.
Zinau pasaka, kuria man pries daug metu papasakojo svetimas zmogus. Paskaitykit ir jus. Daug tiesos yra...

Taigi, gyveno karta karalius ir mirdamas savo sunui paliko visa karalyste, turtus, laimingus ir socius pavaldinius... Ir dar paliko 2 dezutes.
Karalius sunui sako: - kai bus labai sunku, ir nebezinosi ko griebtis, nieko nebenoresi ir galvosi, kad iseities nera - atidaryk sita dezute, o kai busi be galo laimingas, toks laimingas koks gali buti zmogus ir galvosi kad jau viskas padaryta, gyvensi turte ir ramybeje, atidatyk antra dezute. Tai mano didziausias palikimas. Na o sali valdyk saziningai ir protingai...
Taigi mire karalius ir jo sunus pradejo valdyti karalyste. Po kiek laiko sali uzpuole priesai, uzejo badas, maras, zmones keike savo jaunaji karaliu, nekente jo... Visa karalyste skendejo liudesyje ir nepritekliuje. Karalius labai liudejo ir pergyveno del savo pavaldiniu, o ir pacio izdas buvo tuscias
Tuomet jis prisimine tevo dezute! Atidare pirmaja ir rado tevo laiska, kuriame parasyta "sunau - viskas gyvenime praeina"
Ir tikrai po kiek laiko karas baigesi, buvo geri metai, geras derlius, pagerejo prekyba ir zmones savo pastangu deka bei jaunojo karaliaus didelemis pastangomis praturtejo, nebesirgo, sypsojosi ir dziaugesi gyvenimu. O karalius sutiko mergina, kuria isimylejo. Ji buvo grazi, protinga ir be galo mylinti. Taigi jaunasis karalius vede, susilauke sunaus, po kiek laiko susilauke grazuoles dukros. Zmones dziaugesi karaliaus laime, o ir patys buvo laimingi. Karalysteje viespatavo taika, ramybe ir dziaugsmas.
Viena puiku vasaros ryta, karalius prisimine tevo palikima ir atidare antraja dezute. Jis ten, kaip ir pirmojoje rado tevo rasyta laiska. O laiske parasyta: "sunau - viskas gyvenime praeina"...

Nuosirdziai linkiu stiprybes ir kuo daugiau dziugiu akimirku gyvenime

Papildyta:

[quote=pixxy,2009 06 16, 22:46]
zinok pasakei manau viska, kas svarbiausia o geriausia paguoda tai visa tai jau isgyvenusios moters geresnio gyvenimo pavyzdys, nes tikri faktai nemeluoja
[/quote]
tiktai nebus lengva, buvo visko ir asaru ir saves grauzimo ir beales klaidu, taciau yvenimas tesiasi ir viskas atsistoja i savo vietas. Nors is patirties zinau kad tuo momentu visi patarimai atrode kaip tusti zodziai, nes niekas nezinojo kaip gi is tiesu as jauciuosi - to zodziais neapsakysi. O paskui nauji susitikimai, naujos pazintys, nauji nuotykiai ir naujas gyvenimas. Svarbiausiai susidelioti ko tikrai nori ir to siekti ir tada viskas gausis. Ir niekada nepaliauti tiketi savimi, juk tu pati paciausia, tu ypatinga, ovisa kita niekai
[/quote]
o idomu per kiek laiko tau tai [avyko padaryti......... kazkaip kad ir kokia as is prigimties buciau optimiste.......pokyciai, baime nezinomybe bangom atsveria tas teigiamas emocijas taip, kad net dziaugiuosi, kad namie nieko pavojingo neturiu....... juokauju......aisku na gal per ziauriai, bet ziauriai kartais ir pasijauciu o as tik norejau ramybes.......saugumo....pastovumo.........namu silumos:rolleyes: geriau jau noreciau dideles ir tyros it lietaus lasas meiles tai nors tureciau vilti ir tiksla koki princa ant juodberelio susieskoti manau butu lengviau.......visi sako, jei nera begalines meiles ar aistros, tai ir issiskyrimas lengvas........ne velnio.......tie jausmai tai yr tai ner.......o va noras kurti ir puoseleti seima, manau, karta atejes, nedingsta amziams.........o kai gyveni su tokiom mintim ir viltim pakankamai laiko, kad isijaustum, tai naujo gyvenimo pradzia lyg reikstu visu tavo vertybiu priesybe.........reikia tada lyg save perprogramuoti.......ramybe keisti i aktyvuma.....pastovuma i pokycius.........na zodziu......pati nezinau, kur as cia nusiminciavau

sveikos merginos jusu situacijos labai panasios i mano. skirtumas tik toks kad mano vyras konkreciai kazko labai blogo nepadare, ir visi mane smerkia kad isvariau ji, ragana kokia... taip as pripazistu kad blogai, nieksingai pasielgiau, apakinta pykcio ir susikaupus visoms toms nuoskaudoms. buvo pas mus visko, blogiausia buvo tas kad jis sedejo prie kompo, nenorejo rupintis ir dometis vaiku, nerupejo jam kaip as atrodau ka jauciu ir pan. truko man tos jo iniciatyvos, noru, svajoniu, nezinau ar as sukursiu kazka grazaus ar smuksiu i gilesne duobe, laikas parodys... sakoma gerais norais kelias i pragara gristas. mes nuolat terorizuodavom psichologiskai vienas kita. meile didesne buvo is mano puses, ir vakar svajojau kai gera butu isikniaubti i jo krutine uzuosti jo kvapa... jam svarbiau kompas. o man jokie daiktai neatpirks sugriautos seimos.
Papildyta:
del nuotaiku tai man irgi svyruoja viena minute kaip sakai Lunulla* asarose kita kazkokiam pakilime vos ne... bet viska susumavus, man taip blogai. stengiuos saves nesigailetir eiti i prieki

na tu tikra saunuole, jeigu ir stipriai myledama sugebejai izvelgti jusu santykiuose tokius alternatyvos neturincius niuansus, ivertinti ir pasiryzti konkretiems veiksmams as tai va durnele, laukiau, kol pas mane seimoj beveik visos imanomos anomalijos isiviespataus ir nusirisiu beveik iki dugno....tad savo kartele nuleidau tiek, kiek gyvenime neisivaizdavau kad sugebesiu...tai jei pati saves negerbiu, tai kaip salia gyvenentis zmogus gali tai daryti
jeigu tu ir toliau busi tokia ryztinga, tai tikrai savo gyvenime nukalsi laime ka as galiu dar pasakyti..jeigu kelias i pragara gristas gerais norais, tai i roju turbut asarom ir kanciom..bet gi vardan tikslo sekmes tau ir nepasiduok

dekui... na viska uzbaigiau tai tikrai negraziai as. stengiuos netiketi jo zodziais kurie man buvo kasdien kalami i galva, nors buna abejoniu atrodo kad tikrai esu nerami siela ir nuolat griaunu gyvenima ir sau, ir kitiems. visada jam kliuvo kad as susiraukusi, kad nera gyvenimo dziaugsmo. bet kazka siulyti, kazka nuveikti, komplimenta pasakyti, apkabinti jis nenorejo patikek ANA man irgi negera nes pas tave sakai buvo jau visai blogai, tai jau buvo pretekstas, o man vat tas ir kliuna kad nebuvo to preteksto lygtai smulkmenos kazkokios. visada turejau ta bloga nuojauta is tikruju. bet tas buvimas kartu, kai nieko nereikia, viska atpirko.

zinok man irgi viskas prasidejo ne nuo kazkokiu gyvenimo nelaimiu.......nuo pat pradziu buvo tos smulkmenos, kurios teisa sakant iki galo viska ir sugriove....va butent smulkmenos....svarbesniems dalykams net laiko nelikdavo as ir kiek pamenu save nuo pat santykiu pradzios buvau susiraukusi ir nepatenkinta...nors iki tol spinduliavau laime ir kaip sakiau draugai stebedavosi ar as kada nors bunu nepatenkinta na o gyvenant su vyru pastoviai as ant savo peciu nesdavau ta santykiu gerinimo, aiskinimosi ir bendravimo nasta, kuri buvo neisprendziama, nes vyrui bendravimas tai galima sakyti tabu ir aisku koks gali but gyvenimo dziaugsmas taip gyvenant....taip buvau nelaiminga..ziauriai......bet uzsimerkdavau ir vyliausi.....per tuos metus tiesa sakant man net tos vos kelios akimirkos, kai maniau, kad "esu laiminga ir viskas bus geriau nuo siol" yra be galo brangios bet...buvau neryztinga ir akla.....taip buvau prisirisusi be proto prie sio zmogaus......neklausiau savo nuojautos.buvau silpna.....o dabar turiu ka turiu.......negriztamus ir neisdildomus ziaurius prisiminimus is paskutiniu akimirku praleistu kartu, kai jau protas zinojo, kad nera jokios ateities, o jausmai ir emocijos skatino griebtis siaudo....nugramzdinant santykius iki dugno......kad issiskyrimas butu lengvesnis nes.....neisvengiamas dabar tikrai nemanau, kad to reikejo manau, jei jau tau ateitis kelia baime ir nevilti su siuo zmogum, kuo skubiau atsiribok nuo jo, bent jau tol, kol atsigausi ir susigrazinsi tikraja save na o po to, kai issiaiskinsi, ko tikrai nori, viskas atsistos i savo vietas

tikrai pritariu tavo mintims... as jau labai senai planavau skyrybas, ir jis pradejo planuoti kai pamate kad as jam nenusileisiu ir reikalausiu to kas man atrodo naturalu. yra labai sauniu prisiminimu bet viska sudejus i kruva, del visko stengiausi as. jo indelis labai mazas.

ir del tikrosios saves pritariu simtu proc... jau visi eme pastebet kad mane jo buvimas salia dirgina, ir ne tik mane bet ir vaika. tikiuosi kad viskas bus gerai... kartoju sau sita fraze nuolat. man baisu del ateities nes pas tevus amzinai tikrai negyvensiu noriu savo namu... o tai tokioj LT vienisai jaunai mamai - nelabai realu. bet gal metams begant...

tokios nuotaikos kaip dainuoja robbie williams: no regrets, they don't work

va apie tai as ir kalbu........sunku tai pripazinti, kad svaistei laika ir pastangas to neivertinusiam zmogui bet geriau anksciau tai suprasti nei veliau, o ir visa tai galima ivardinti, kaip gera pamika, patirti ar kt isminties saltiniu, tada ir issiskyrimas bus ne toks nerealus ir traumuojantis...juk viskas priklauso nuo poziurio na o is tavo zodziu sprendziu, kad visa sita situacija tesiasi ne viena diena, o yra iki gyvo kaulo iaugusi ir neissprendziama, nes abi puses jauciasi teisios ne, manau vienas lauke ne karys, jei sugot santykiu, tai abiem, o ne po viena pirmiausia tu padarei tikrai dideli zingsni, kad pasiryzai keisti sia situacija o toliau patarciau neuzsibrezk kolkas tokiu aukstu tikslu, kaip savo busto isigijimas ar panasiai...po tokiu permainu pasistenk isijausti i nauja save, rupinkis vaikeliu, nes vistiek psichikai sioks toks sokas vistiek bus ir reikia laiko prie to priprasti, kad i viska realiai pradetum ziureti ir priimineti blaivius sprendimus Tik nepasiduok seniai isabejotoms abejonems ir buk teisinga sau

net keista kokios panasios musu mintys tikrai pats sunkiausias dalykas ir yra padaryti ta sprendima, nuspresti kad viskas, i praeiti nesigreziosiu. ech. butent del to MAN isskyrimas nera labai traumuojantis, vaikui traumuojantis uztat. bet tas gyvenimas kartu daug blogiau. vyras soke nes nesitikejo kad as tai padarysiu.

kad butu taip lengva.as palikau be grauzaties, na gal siek tiek spaude sirdi, nes viena kovojau uz santykius.bet jei galeciau laika atsukt manau nepalikciau vyro, nes izvelgiu ir savo klaidu, nebuvau sau patraukli, idomi, tik zyzdavau istisai, skusdavausi, norejau palaikymo, o manasis norejo kad buciau savarankiskesne.aisku daug jo elgesio nepateisinsi.yra ir uz yra ir pries, pastaruju sakyciau net daugiau.bet liudna, liko sirdy ilgesys, vienatves jausmas, bet tikiu, atsigausiu, nu reikia isjausti viska kaip sakau