Dabar toks laikmetis,kai yra svogūnų ,česnako,krapų,petražolių{vienu žodžiu įvairiausių žolelių} Siūlau pasigaminti žolelių sūrį
reikės: 200g riebaus minkšto sūrio{galima naudoti ir varškę} 50-55g. minkšto sviesto, vienas v.š. grietinės, a.š. krapų, pankolių lapų,petražolių melisų gražgarstės{jeigu mėgstate},po a.š. visų.
Sutrinkite sūrį šakute. Smulkiai supjaustykite žoleles. Į sūrį sudėkite sviestą grietinę žolelesir gerai išmaišykite,išsukite. Suformuokite rutulį arba kelis mažus rutuliukus {keturis} Padėkite ant salotų lapų. Skanu su juoda duona,ir su šviežiomis su lupenomis bulvėmis. Skanaus
Ui, seniai ieškojau tokios temos, super receptukai. Ačiū visoms labai už juos.
Aš karvutės nelaikau, bet turiu, kas laiko, pienelio vis gaunu. O va varškė man jų daryta neskani, sūriai taip pat. Bandysiu pati, su jūsų pagalba. Sūrius su prieskoniais, pamarinuotus jau seniai kepu, labai skanu.
Iš pieno dar galima pasidaryti rikotos sūrį. Parduotuvėj jis gan brangus, o pasidarant namie visai pigiai išeina. Iš jo paskui galima kepti pyragus, gaminti užtepėles visokias ir tt. Daroma labai paprastai: rūgpienis/kefyras užšaldomas, po to atšildomas, įdėjus i sietelį ar sūrmaišį. Kaitinti nereikia, savaime turi atšilti. Turi gerai nuvarvėti išrūgos. VISKAS! Gaunasi panašus į grietinę produktas. Aš mėgstu jį įmaišyti į varškę kepdama pyragus, galima maišyti su plakta grietinėle ir įdėti truputį želatinos, kad sustingtų. Aišku cukraus ir kitų priedų pagal skonį/fantaziją
Receptai rasti interneto platybėse, bet gal kam pravers
Lydyto sūrelio receptas
Sodos dedu vos ant saukstelio galo ir pilnai pakanka kokiem 300g varskes,
Turint tai omenyje, paimkime kilogramą... na tiek to, paeksperimentuokime iš pradžių mažesniais kiekiais, tarkim ketvirtį kilogramo, arba pusę nedidelio dubenėlio varškės. Įberkime į ją nedidelį žiupsnelį, ant peilio galo, kokį ketvirtį nubraukto arbatinio šaukštelio sodos (kiekis, žinoma, priklausys nuo jūsų turimos varškės kokybės, riebumo, rūgštumo ir t.t.). Viską gerai išmaišome ir paliekame pastovėti pusvalandį ar valandą. Tada viską dedame į nedidelį puodelį ir statome ant labai mažos ugnies. Atsargiai kaitiname ir nuolat maišome, nes antraip labai lengvai ima svilti.
Neužtruks nei kelių minučių, kai pastebėsite, jog varškė lydosi, jos gumuliukai vis mažėja, tampa tąsūs, ir galų gale visa ši masė tampa vienalyte. Ji jau nebeprimena varškės skonio ar tekstūros. Jeigu šią masę atvėsintumėm, gautume lydytą sūrį. Priklausomai nuo varškės tipo ir nuo to, kiek dėjote sodos, tas sūris bus arba kietas, ir jį bus galima pjaustyti peiliu, arba minkštokas, kaip tepamas sūrelis. Taip pat pastebėsite, jog jis prėskas, t.y., yra labai gerai lydymo metu jį pasūdyti.
Jeigu sodos padauginote, masė išsilydys labai greitai, tačiau pauostę aiškiai pajusite sodos kvapą, kuris nėra labai malonus, nors ir nenuodingas. Kitą kartą sodos dėkite mažiau, arba į tą pačią masę įdėkite dar grynos varškės ir maišykite, kol vėl išsilydys. O štai jeigu sodos per mažai, varškė gali nebesilydyti. Truputį paeksperimentavus labai nesunku nustatyti reikiamą kiekį, kurį pataikius, sodos kvapo nesijaučia nė trupučio. Skonis ir tekstūra tokio sūrelio praktiškai tokia pati, kaip ir parduotuvinio.
Į išlydytą masę galima įdėti grietinės, kokį šaukštą ketvirčiui kilogramo. Kuo daugiau grietinės, tuo gatavas sūrelis bus minkštesnis ir labiau tepamas. Galima įmaišyti kiaušinio trynį, bus gražesnė spalva. Gabalėlis sviesto suteiks malonų kvapą. O toliau galima dėti kokius tik norite priedus, kiek tik širdis geidžia: kmynų, česnakų, čiobrelių, mairūnų, lašišos, kapotų grybų, ir t.t. ir pan. Tada ataušinti, tepti ant duonos, ir valgyti.
Toks lydytas sūrelis gaunasi ir iš neriebios varškės, tik, vėlgi, reikia atitaikyti sodos kiekį.
Negalima sakyti, jog gautas produktas bus be jokių E, tačiau galbūt Ę kiekio sumažinimas bus pakankamas kriterijus sąžinės graužimui nuraminti. Žinoma, kadangi nėra konservantų, tokį sūrį reikėtų suvartoti per 3-4d, jeigu jis laikomas šaldytuve.
Sviestas
Taigi receptas: i kombaina (skirta plakimui) supilti 1 puodeli riebios plakamosios grietineles ir 1 sauksteli grietines, ir plakti 3-5 minutes, kol pamatysim kad jau pasidare sviestas. Tada viska iskratyti i sieteli ir leisti nusivarveti pasukoms (jas irgi galima naudoti kam nors). Tada sviesta plauti saltama vandenyje, isplauti gerai visas pasukas, kol vanduo panardinus sviesta bus skaidrus (nes jei liks pasuku nors laselis, tai sviestas suges greit). Na ir galiausiai sviesta dar ideti i marle ir suspausti kaip suri, t.y. nusausinti, ir viskas, galima susideti i indeli. I viena dali galima imaisyti druskos, i kita cinamono, ar dar kokiu priedu.
Jogurtas Reikia: 1 litro pieno 1 mažo indelio natūralaus jogurto (geriausiai tinka Dobilas, 125 g) Pieną supilkite į didelį indą ir pakaitinkite, kol pradės kilti burbulai, tačiau pienas dar nevirs. Nukelkite nuo ugnies ir atvėsinkite. Jei norite tirštesnio jogurto, pieną nuolat maišant, kad neprisviltų, ant silpnos ugnies reikėtų pavirinti apie 20 minučių. Per šį laiką iš pieno išgaruoja dalis vandens ir jogurtas būna tirštesnis bei šiek tiek riebesnis. Prieš įmaišydami pirktinį jogurtą į šiltą pieną patikrinkite jo temperatūrą. Tai svarbu, nes esant per aukštai temperatūrai jogurto bakterijos žus, o esant per žemai pienas nevirs jogurtu. Tinkamiausia temperatūra jogurto bakterijoms daugintis 43-45°C. Temperatūrą lengviausia tikrinti taip: jei įkišę pirštą į pieną galite neskubėdami suskaičiuoti iki 15, temperatūra tinkama. Paprasta! Jogurtą sumaišykite su keliais šaukštais pravėsusio, tačiau šilto pieno. Supilkite atgal į likusį pieną ir išmaišykite. Gautą masę perpilkite į indą, kuriame laikysite jogurtą (molinį dubenėlį ar stiklainį). Uždenkite indą folija ar plėvele ir palikite 6-8 valandoms kambario temperatūroje. Jei namie vėsu, apvyniokite stiklainį storu rankšluosčiu ir pastatykite šalia židinio ar radiatoriaus. Geriausia gaminti vėlai vakare ryte jogurtas jau bus tinkamas valgyti. Vėliau laikykite jogurtą šaldytuve. Taip pagamintas jogurtas tinkamas vartoti 7-8 dienas. Naujo jogurto gaminimui pasilikite 3-4 v. š. savo pagaminto jogurto, tuomet nereikės pirkti parduotuvėje, o jogurtas pats savaime bus dar natūralesnis.
O kaip gaminate naminę varškę? Aš tarkim 3 litrus naminio pieno pakaitinu beveik iki virimo ir įpilu apie 2 šaukštus acto, permaišau ir iškart gaunasi varškytė, nuvarvinu ją ant sietelio ir dar šiltą į kokią marlę suvyniojus paslegiu bent per naktį. Tada sūris neutralus gaunasi. Jei noriu - įberiu kmynų, druskinom rankom"apglostau". Paprasta, man ir skanu. Saldūs su priedais man nelabai tai ir negaminu. Jei noriu tik varškės, tai tą pieno-acto masę palieku atvėsti ir nuvarvinu jau šaltą, būna biri, skani. Sako, kad actas negerai, bet kartą bandžiau su citrinos sultimis, man neišėjo Gal mažai įspaudžiau, kažkokia "smulki" ir "nepagaunama" tyrelė gavosi. Kaip jūs darote?
Iš pieno dar galima pasidaryti rikotos sūrį. Parduotuvėj jis gan brangus, o pasidarant namie visai pigiai išeina. Iš jo paskui galima kepti pyragus, gaminti užtepėles visokias ir tt.
Daroma labai paprastai: rūgpienis/kefyras užšaldomas, po to atšildomas, įdėjus i sietelį ar sūrmaišį. Kaitinti nereikia, savaime turi atšilti. Turi gerai nuvarvėti išrūgos. VISKAS! Gaunasi panašus į grietinę produktas. Aš mėgstu jį įmaišyti į varškę kepdama pyragus, galima maišyti su plakta grietinėle ir įdėti truputį želatinos, kad sustingtų. Aišku cukraus ir kitų priedų pagal skonį/fantaziją
as irgi taip darau, labai skanu, kad ir su uogiene valgyti cia receptas yra:http://www_neringa-blogas_com/kulinarija/salti-uzkandziai/namie-gaminta-kremine-varske.html
Sako, kad actas negerai, bet kartą bandžiau su citrinos sultimis, man neišėjo Gal mažai įspaudžiau, kažkokia "smulki" ir "nepagaunama" tyrelė gavosi.
Kaip jūs darote?
Tiesiog per mažai rūgšties - tada varškė nesušoka į normalią konsistenciją. Aš naudoju citrinos rūgštį, man kažkaip atrodo ne taip baisu, kaip actas. Nes citrinų, jei ant kokių 3 litrų pieno, labai daug reikia
Aš bandžiau - gavosi puikiai. Ėmiau 0.5 kg naminės varškės, 1šaukštelį druskos, 1 nubrauktą šaukštelį sodos, 1 šaukštą sviesto, 1 kiaušinį ir kmynus. Niekas nė nebandė svilti, gavosi geriau nei tikėjausi - toks kaip "Panemunės pievų" sūrelis. Na, gal kiek kietesnis. Bet laaabai skanus
