QUOTE(*Frezija* @ 2009 11 16, 13:47)
Na aš nesigailiu, kad operavausi, bet negaliu sulaukt, kada galėsiu vaikščiot

. Nemaniau, kad taip sunku bus su ta viena koja verstis

, ir tas neišėjimas iš namų ir bejėgiškumas varo į neviltį (negaliu nei į parduotuvę nueit, nei su vaiku pasivaikščiot

), matyt visgi netinkamą laiką pasirinkau
Man jau 4 savaitės praėjo, pagal instrukcijas, kurias davė po operacijos, tai jau nebebintuosiu kojos ir nedėsiu tarpupirščio. Žiūrėsiu, kaip čia seksis, ar netins baisiai koja be to elastinio tvarsčio
Aš nei minutės nesigailiu, kad operavausi. Sunkumai juk laikini

Sunku, aišku, viena koja, bet koks malonumas, kai jau galiu minti ant kulno. Kaip suprantu, Frezija, tai jau galima daryti ir tau. Aš kai tik pradėjau, kai nuleidau koja iš horizontalios padėties į vertikalią, tai ir pradėjo tinti. O kai išėmiau tarpupirštį, tai didysis pirštukas ir nulinko prie kitų. Nežinau, ar taip ir bus?

Į lauką išeinu tik su sūnaus pagalba, nes gyvenu trečiam aukšte, ir kažkodėl paniškai bijau laiptų

Sūnui 13 metų, tai jei krisčiau, gal kažkiek prilaikytų

Tai pavaikštau lauke kažkiek ir nešu save atgal į trečią aukštą. Bet kaip gera pasivaikščioti

Nepulk į neviltį, Frezija, dar mėnesiukas ir šlubčiodama, bet jau tikrai žygiuosi su vaikučiu