Nuo pat pradžių neteisingas požiūris, ji taps dar pavydesnė kai dėl kito šuns turės tupėti voljere, ar jorką nuo jos slėpsit, pasiimkit kelias laisvesnes dienas ir tegul nuo pat pirmos akimirkos jos būna kartu, vilkšunė iš pradžių ją puls, tegul, drauskit, bet nepulkit siaubingai ant šunės, tiesiog turi būti griežtas santūrus draudimas, daug daugiau savo vilkę girkit nei paprastai, kad ji jaustūsi geresnė, kai pradės žaisti, žais visaip-greičiausiai įsikandus tampys jorką-tegul, maniškiai visada taip žaidžia su jaunikliais, kai tai žaidimas jie tikrai patys išsiaiškina. Visgi jei pasiryžot laikyti 2 kales, tai sunkesnis periodas bus kai jos suaugs ir subręs, tada prasidės tikroji konkurencija. Aš kai tarp vokiečių atsirado buldogas tai jį visai mažutį 1,5 mėn. įdėdavau pas dičkius į voljerą, jie iš pradžių papykdavo-parodydavo kas čia vadas, o po to žaisdavo (silpnų nervų žmonėms geriau nežiūrėti-vilkšunių pats geriausias žaidinas "už gerklės ir į žemę", bet šis žaidimas labai geras abiems pusėms). Taigi iš kart šunims buvo parodyta jog tarp jų bus lygybė, kad voljere truputį pasėdi ir tie kurie gyvena ant paduškų. Jei jau tikrai labai bijot tai visą laiką laikykit vilkšunį voljere, jie žiemą tirai nesušąla, tai iš vis ne kambarinis šuo, gyvendami lauke jie jaučiasi daug geriau nei kambaryje, dabar pats tas laikas perkelti ją gyventi į lauką jei ji kambarinė.