QUOTE(Pupsia @ 2009 08 23, 19:20)
Gal kas nors galetu man paaiskinti, ka toks derinys galetu reiksti? Is vakaro jokiu siaubiaku neziurejau, ir seip neziuriu as baisiu filmu, su niekuo nesipykstu, is kur tokius vaizdus mano pasamone paiso??
Kas yra kapinės? Vieta, kur kažkas palaidota. Sapne kapinės gali reikšti tiek palaidotus žmones (gal neseniai kas nors mirė? gal kas nors mirė seniau, bet to žmogaus mirtis neduoda ramybės?), tiek palaidotus tam tikrus psichologinius dalykus (stiprias emocijas, gilius išgyvenimus, skaudžius prisiminimus, neišspręstus konfliktus ir t.t.t). Jei kalbame apie psichologinių dalykų "palaidojimą" (pamiršimą, vengimą galvoti apie juos, neigimą...), tai kapinės gerai atspindi, kaip mus tie "išstumti" dalykai veikia - sukelia baimę, nerimą, nežinomybę... T.y. tai, ką mes "palaidojom" mūsų pasąmonėje mus baugina, nes nežinai, ko galima iš tų dalykų tikėtis (kada prasiverš nuslopintos emocijos ir kokiu pavidalu).
Taigi sapne pasąmonė iškelia tokį vaizdinį - eina sapnuotoja per kapines (realiai - stipriai užgniautas emocijas ar skaudžius prisiminimus, apie kuriuos net nesinori galvoti), bet ne viena - su draugu (vienai turbūt būtų per sudėtinga su skausmingais išgyvenimais susidurti) ir prieina namuką. Namas neretai gali būti interpretuojamas kaip asmenybės simbolis - grubiai tariant, kokį namą sapnuoji, tokią savo regi. Taigi namukas šiurpus - nenuostabu, nes stovi vidury kapinių - tai gali būti interpretuojama kaip "mano asmenybė yra maitinama išstumtų baimių, emocijų , prisiminimų, todėl pati yra kiek bauginanti, nesaugi, pilna nerimo" (ką patvirtina ir visokie keisti garsai girdimi namie).
Labai įdomi vieta "mes turim tame namuke nakvoti". Klausimas sapnutojai - kodėl turim? kodėl aš nesipriešinu ir einu nakvoti ten, kur man baisu, nemalonu, nesinori būti? gal aš ir gyvenime elgiuosi taip "kaip reikia", nepaklaususi "ar iš tikrųjų mano to reikia/norisi"? Dar man įdomus simbolis - kryžiai. Kryžiai gali būti siejami su religingumu, pamaldumu, dvasingumo paieškomis. Kryžiai virš to, kas palaidota - gal kažkokie stiprūs išyvenimai "užmiršti" dėl religinių motyvų (pvz. religiniai mokymai "neleidžia" jausti tam tikrų dalykų - pavydo, pykčio artimui ir pan., todėl tuos jausmus reikia "palaidoti").
Apibendrintai - man panašu į sapną apie nepažintas, bijomas pažinti asmenybės dalis, kurios tūno kažkur labai giliai ir su kuriomis susipažinti yra baugu (o tas baimės jausmas labai natūralus - visus mus baugina tai, kas yra nežinoma, nepažinta). Dar man, jei sapnuočiau tokį sapną, kiltų toks klausimas - kodėl tokį labai stiprų ir esminį sapną sapnuoju būtent šiuo gyvenimu periodu? Kas vyksta mano gyvenime, kad pasąmonė mane kviečia pažvelgti ir į gilesnius mano asmenybės klodus?