Sapnuojam toliau 8 dalis

Kas yra kapinės? Vieta, kur kažkas palaidota. Sapne kapinės gali reikšti tiek palaidotus žmones (gal neseniai kas nors mirė? gal kas nors mirė seniau, bet to žmogaus mirtis neduoda ramybės?), tiek palaidotus tam tikrus psichologinius dalykus (stiprias emocijas, gilius išgyvenimus, skaudžius prisiminimus, neišspręstus konfliktus ir t.t.t). Jei kalbame apie psichologinių dalykų "palaidojimą" (pamiršimą, vengimą galvoti apie juos, neigimą...), tai kapinės gerai atspindi, kaip mus tie "išstumti" dalykai veikia - sukelia baimę, nerimą, nežinomybę... T.y. tai, ką mes "palaidojom" mūsų pasąmonėje mus baugina, nes nežinai, ko galima iš tų dalykų tikėtis (kada prasiverš nuslopintos emocijos ir kokiu pavidalu).

Taigi sapne pasąmonė iškelia tokį vaizdinį - eina sapnuotoja per kapines (realiai - stipriai užgniautas emocijas ar skaudžius prisiminimus, apie kuriuos net nesinori galvoti), bet ne viena - su draugu (vienai turbūt būtų per sudėtinga su skausmingais išgyvenimais susidurti) ir prieina namuką. Namas neretai gali būti interpretuojamas kaip asmenybės simbolis - grubiai tariant, kokį namą sapnuoji, tokią savo regi. Taigi namukas šiurpus - nenuostabu, nes stovi vidury kapinių - tai gali būti interpretuojama kaip "mano asmenybė yra maitinama išstumtų baimių, emocijų , prisiminimų, todėl pati yra kiek bauginanti, nesaugi, pilna nerimo" (ką patvirtina ir visokie keisti garsai girdimi namie).

Labai įdomi vieta "mes turim tame namuke nakvoti". Klausimas sapnutojai - kodėl turim? kodėl aš nesipriešinu ir einu nakvoti ten, kur man baisu, nemalonu, nesinori būti? gal aš ir gyvenime elgiuosi taip "kaip reikia", nepaklaususi "ar iš tikrųjų mano to reikia/norisi"? Dar man įdomus simbolis - kryžiai. Kryžiai gali būti siejami su religingumu, pamaldumu, dvasingumo paieškomis. Kryžiai virš to, kas palaidota - gal kažkokie stiprūs išyvenimai "užmiršti" dėl religinių motyvų (pvz. religiniai mokymai "neleidžia" jausti tam tikrų dalykų - pavydo, pykčio artimui ir pan., todėl tuos jausmus reikia "palaidoti").

Apibendrintai - man panašu į sapną apie nepažintas, bijomas pažinti asmenybės dalis, kurios tūno kažkur labai giliai ir su kuriomis susipažinti yra baugu (o tas baimės jausmas labai natūralus - visus mus baugina tai, kas yra nežinoma, nepažinta). Dar man, jei sapnuočiau tokį sapną, kiltų toks klausimas - kodėl tokį labai stiprų ir esminį sapną sapnuoju būtent šiuo gyvenimu periodu? Kas vyksta mano gyvenime, kad pasąmonė mane kviečia pažvelgti ir į gilesnius mano asmenybės klodus?

artitoli,
labai dekinga uz sapnu aiskinima, labai idomu paskaityti, gla ka kada sau prisitaikysiu pats aiskinimo modelis labai idomus, visas tas procesas, minties eiga
tai dabar ir as uzduosiu klausima. seniai sapnavau si sapna, issiaiskinau savaip, o butu idomu suzinoti, kaip tu isaiskintum. as pries pradedama draugauti su vienu vaikinu, vakare atsigulusi prasiau savo pasamones, kad pasakytu ar tas vaikinas geras ir ar neiskaudins manes, ar galiu leistis i santykius su juo. ir ta nakti spanavau toki sapna:
vaziuojam mes su tuo vaikinu masinoje plentu. vienoje puseje tokie laukai, o desineje auga daug tokiu aukstu ausktu raudonu roziu. tos rozes kaip medziai auga tokia ilga ilga aleja. ir tas vaikinas sako"nori as sustosiu ir priskinsiu tau tu roziu". mes sustojame, as galvoju eisiu kartu tu roziu paskinti. jis pirmas nueina skina tas rozes, o as ziuriu, kad negaliu pas ji nueiti, nes tos rozes vandenyje auga, tokioje kaip pelkeje. galvoju, kipa cia yra, juk pirmai nebuvo to vandens. o jis grizta su tomis rozemis ir vel dingsta ta pelke ir vel taip atrodo ,akd tos rozes pievoje auga.
labai idomu kaip tu paaiskintum

Pirmasis kylantis klausimas: kas ta nepažįstama mirusi moteris? Gal tai sapnuotojos „mirusi“ (išstumta į pasąmonę, nepažinta, nežinoma) dalis? Gal ta moteris – tai sapnuotoja tokia, kokia ji niekada nebuvo, nes nežinojo, kad tokia galėtų būti? Ir kokia gi ta moteris? Labai artima mergaitei (nežinau, kiek seseriai metų, todėl vadinsiu "mergaite"), labai asmeniška (dovanojamas labai asmeniškas daiktas), dovanojanti, dosni, globojanti (dovanojimo veiksmas), atsakinga (tai rodo žiedas, kuris neretai simbolizuoja įsipareigojimą). Klausimas: kaip sapnuotoja jaučiasi tokiame sapne? Gal jaučia palengvėjimą (yra kas rūpinasi dukterimi)? Gal susirūpinimą (kad ne ji, sapnuotoja, kuria dovanojimo santykį su mergaite)? Gal jaučiasi nereikalinga šitoje situacijoje...? Žiedas gali būti siejamas su pilnatve – emocine, dvasine ar gyvenimo apskritai, todėl pats žiedo dovanojimo veiksmas yra labai gilus ir reikšmingas. O kadangi žiedas dar ir masyvus auksinis – jis yra brangus, vertingas, tačiau nebūtinai dvasine prasme (auksas – materialus dalykas, gal pasąmonė sako, kad per materialius dalykus yra bandomas kurti santykis?). Taip pat sapnas lyg ir sako, kad ta mirusi moteris turėjo ryšį su mergaite (nes turi žiedą su tos mergaitės monograma), bet gal ryšys nutrūko (moteris sapne mirusi, galima manyti, kad ir ryšys su ja nutrūko). O gal su žiedo dovanojimu ta moteris (nepažįstama, nuslopinta, „numarinta“ sapnuotojos asmenybės dalis) bando vėl atrasti pilnavertį ryšį su mergaite? Kadangi sapnas epizodiškas, klausimų daugiau nei atsakymų

as karta sapnavau visai nesenai,kad tuokiames baznycioje su vyru, vilkiu balta suknele,vyras kostiuma,mes laimingi, ir po ceremonijos mes iseiname is baznycios ir tada as jau su juoda suknele, mus visi sveikina, sako kaip neiprastai matyt jaunaja su juoda suknele masciau ka galetu reiksti,bet taip ir nesugalvojau

artitoli, labai įdomu skaityti pačios pamąstymus apie sapnus. Kaip suprantu, pati nesiremi sapnininkais- ir tas labai gerai. Su susidomėjimu perskaičiau interpretacijas apie kapines. Pati dažnai sapnuodavau kapines prietemoj, išraustus kapus ir panašų peizažą. Įdomu, kad kūnų ne, tik landšaftą Visų sapnų ašis- vieno artimo žmogaus kapavietė, nors tuose kapinėse realiai artimųjų guli ir daugiau. Paskutinį sykį veiksmas vyko tamsoj, purenom drėgną juodą kapo žemę, baimės nebuvo. tik užstrigo smulkmena, kad pats kapas buvo toj pačioj vietoj, tik pasisukęs šonu.
Skaičiau ankstesnį aiškinimą ir mintyse bandžiau atsekti, kas sieja su išėjusiu žmogum , rodos- nieko esminio. Nors dabar toptelėjo mintis, kad galbūt ieškau gyvenime to, ką turėjo ir duodavo tas žmogus. Net neieškau, tik to labai labai trūksta... Tiesą sakant, kito tokio žmogaus su kažkuo nėra mano gyvenime. Žodžiu, supratau kai ką tikrai pritrenkiančio

Ačiū už įvertinimą Labai smagu gauti atgalinį ryšį, ypač kai jis toks malonus

Ta proga pasidomėjau, kairės ir dešinės pusės simbolizmu. Kairė smegenų pusė atsakinga už racionalumą, sąmoningus dalykus; dešinė – už nesuvoktus gyvenimo aspektus, pasąmonę, iracionalumą. Taigi sapną galima vertinti ir šiuo aspektu – veiksmas vyksta dešinėje kelio pusėje, kaip pati ir minėjot, „kreipiausi į pasąmonę“, vadinasi, ir sprendimo ieškoma daugiau ne proto galiomis, o pasitelkus intuiciją. Ir ką gi ta intuicija (pasąmonės impulsai) sako sapne? Kad keliaujate keliu link savo sprendimo, kuris yra ir viliojantis (graži rožė), ir atbaidantis (rožės spyglius turi). Sustojimas - va čia jau įsijungia racionalumas – stabtelėti savo sprendimo kelionėje, neskubėti. Man įdomus čia aspektas „galvoju, eisiu kartu rožių paskinti“ ir „negaliu pas jį nueiti“. Toks įspūdis, kad, vienavertus, vyriškoji iniciatyva yra priimtina ir leidžiama (vaikinui leidžiama man nuskinti rožių), kitavertus, norima dalyvauti tame, kas yra vyro reikalas (čia gali būti girdimos gaidelės: nesaugumo likus vienai, kontrolės, noro būti kartu visur ir visada ir pan.). Ir ne veltui tas vanduo ten gali atsirasti – vanduo, kaip ir anksčiau minėjau, yra dažnas nuslopintų, nepažintų impulsų simbolis. O čia dar ir pelkė, kas gali būti siejama su „užpelkėjusiu mąstymu“ (t.y. tai gali būti nesuvokiamos nuostatos ar kompleksai, kurie, pvz, trukdo džiaugtis tuo, kaip yra, o verčia įsitraukti į veiksmą – šiuo atveju, norisi eiti skinti rožių).

Kadangi rožės yra bene esminis sapno akcentas, reikia paminėti, kad rožė neatsitiktinai siejama su juslingumu, instinktyviu moteriškumu bei, žinoma, seksualumu ir seksualiniu gyvenimu (nuo seno pastebimas jos panašumas su moteriškomis lytinėmis lūpomis). Taigi žvelgiant per šią prizmę, kiek kitokį atspalvį įgauna ir važiavimas (oj, kaip skleidžiasi sapnuotojos seksualumas šalia to vaikino), ir tas leidimas vaikinui priskinti rožių – lyg ir leidžiu, bet lyg ir pati noriu tame dalyvauti (juk kalbame apie mano moteriškumą). Tik įdomu, kad man mano seksualumas – neprieinamas, jis „pasiduoda“ tik vyriškiui. Bet. Nuskinta rožė gi netenka savo šaknų ir suvysta po kurio laiko – gal čia yra laikinumo baimės gaidelė? Toks įspūdis, kad sapne susikreta dvi moteriško seksualumo sampratos: vyriška – nuskinti ir leisti nuvysti (savotiškas vartojimas), moteriška – neskinti ir leisti žydėti ilgai (gal ir pelkė yra kaip kliūtis arba ituityvus pasipriešinimas tam, kad moteris pati savo seksualumo „nesunaikintų“?). Ir dar mano fantazija piešia klausimą, kurį išgirdo Jūsų pasąmonė prieš Jums užmiegant - "ar jis yra tas vaikinas, kuriam norėčiau leisti skinti savo rožes?" O kadangi pasąmonė nelinkusi pateikti tiesioginių atsakymų, ji atsakymą suformulavo per klausimą "o kaip tu jautiesi (sapne) šalia vaikino, kuris skina tavo rožes?"

Tokie būtų mano pastebėjimai

Fantastiškai įdomu buvo skaityti ir lyginti su tuo, kas yra, kaip as apti paaiskinau
"ji atsakymą suformulavo per klausimą "o kaip tu jautiesi (sapne) šalia vaikino, kuris skina tavo rožes?" " va sioje vietoje ir pasimeciau, nes sapne as niekaip nesijauciau salia to vaikino, bet pats sapnas buvo malonus, nes jau toookios grazios rozes buvo
as asmeniskai aiskinausi ta sapna kaip teigiama zenkla vaikino atzvilgiu, nes rozes ir dar raudonas palaikiau meiles simboliu ir tai, kad pasisiiule paskinti ivertinau kaip tikro vyro zenkla
o visa istorija baigesi taip, kad mes jau treji metai kartu ir beveik metai kaip vede butent budama su juo pradejau jaustis mylima, geidziama, grazi, moteriska, vertinga.
dar karta aciu visa laika ta sapna nesiojausi su savimi ir galvodavau idomu, kaip ji pakomentuotu ismanantis zmogus

Artitoli, labai patinka tavo paaiškinimai. Jau vien dėl to, jog tu žvelgi per psichologinę prizmę, o ne vien per simbolinę. Esu skaičius, kad svarbiausia yra, tai kaip tu sapnuodamas jautiesi ir kad pats pagal nuojautą turėtum geriausiai suprasti ką ta sapnas reiškia. Kol dirbau, visada sapnuodavau, kad vis bėgu slepiuosiu, mane kažkas vejasi, slepiuosi, visą laiką jausmas, kad tave kažkas seka. Atsibusdavau dusdama. tai buvo tiesioginis savijautos atspindys. Nereikėjo net sapnuoti, aš iš tiesų taip jaučiausi. Norėdavosi tik pasislėpti... Išėjus iš darbo daugiau nesu nieko panašaus sapnavusi.
Dabar dažniauiai sapnuoju, kad mane kažkas puola, kad esu pasimetus, nerandu kur eiti. nėra, net ką aiškintis, taip ir yra iš tiesų...

Na kaip ir maniau, tai pasekme neissiaiskintu santykiu, o ir kuo labiau stengiuosi negalvoti, tuo dazniau ir galvoju ir spanuoju, kaip apie ta rozini drambliuka. Labai Aciu uz placius paaiskinimus.

sianakt vel apturejau sapna net ne nakti o kazkur puse septyniu ryte tada mane sunelis psauke pas save.ir vos sumerkiau akis sapnuoju.kad mano maziukas kazkur pas mane vaiksto ant ismetytu mano dokumentu popieriu failai aplink o jis atsitupia ir padaro kakuti tarp vieno is ju.ir nupiesia paveiksliuka spalinukes kirmelaites ir tarp ju viena tokia kaip kobra su didele isziota burna isskleistais tais kobros vadinamais sparneliais ir burnoj daug dantu ir viskas nupiesta lyg ir baltai lyg ir paprastu piestuku as greit emiau ieskot kur jis dare ta kakuti kad neiterliot mano dkumentu ir randu faile tas kakutis((sorry) kad taip issireiskiu bet nerandu kito zodelio tam dabar )toks visas nedidelis bet visas baltas nuo tu spaliniu kirminuku atrodo palyginimui kaip rafaelo saldainis tik pailgos formos paskui vel tam paciam sapne matau kad labai lyja net pilka sien lietaus uz lango o as lyg ir lietuvoj mano mamos namuose bet ten taip nesvaru viskas ir mano vyresnieji vaikai miega bet jie dar maziukai kokiu 2-3metu amziaus ir tas lietus taip smarkiai lyja kad ima begt pro uzdarytas duris as stengiuos kai ka patiest kad nebegtu vidun ziuriu pro kitas duris lyg ir bala tokio purvino juodo vandens o uz jos lyg ir sausa pamanau galiu ispilt ten ir as su dubeneliu semiu ir pilu lauk,tada vel lyg ir mes su mano viduriniuoju sunum vaziuojam autobuse jis dar mazas 2metu taip man atrodo sapne ir mes lyg pasiemem autika bet ne tiesiai i ten kur mum reikia nes kito ilgai tektu laukt ir mes pavaziave islipam ir vel as lyg mamos namuose o lyg ir savo ir matau savo mama ji labai graziai atrodanti tokia jauna zvitri ir ji man padeda kazka daryt mes su sunum sedim o mama sako ziurek kiek peliu ir dideliu ir mazu ir lyg ji is maisiuku parduotuviniu kruvos stengiasi mum paimt maisiuka ir ji istraukia ji o jame tokia labai didele pele ir tada jau mano sunus lyg ir dideli toks kaip jau dabar amziaus as sakau mama duok deividui jis uzmus(taip ir tikrovej darau jo prasau pagalbos)bet mano katinas juodas (ji is tikruju auginam)irgi nori ta pele susest deividas lyg ir ja dauzo is pagalio ar kocelo ir matau tam maisiuky krauja apsemta pele jau juo ir tada sakau ziurek katinas jis ja sues ir mes numetam katinui jis lyg ir traukia iz maisiuko ta pele.ir tada as lyg ir bandau sakyt mamai kad einam mes jau nes autikas kad nepravaziuotu ir mane sunelis pazadino viska susapnavau per gal 20 minuciu.
ir vel man neduoda ramybes kame cia bus reikalas ka man mano samone sako

Papildyta:
pamirsau pamineti kad mama jau du metai kaip mirus.daznai apie ja galvoju,bet negalvojau apie ja pries susapnuojant.is mamos namu isejau labai senai ir ten nesu buvus irgi jau senai.ne negalvojau apie tai dabar,nes ten gyvena brolis su zmona su kuria nelabai sutariam tai ir mazai lankausi.todel ir keista kad tokie sapnai aplanke

Nuostabi interpretacija apie rozes.

Dar turiu viena sapna, kuris daznai kartojasi, idomi butu jusu, Artitoli, nuomone.
Sapnuoju, kad gyvenu kalnuotoje vietoveje, is savo namu balkono galiu matyti vandenyna, kuris man sapne kelia didziule baime, krutine net apsala is baimes. Ir matau, kaip ateina didziule banga, tokia didele, kad zinau, jog uzlies viska, puolu i panika, nezinau ka daryti, begioju po visus kambarius, tai uzdarau, tai atidarau langus, duris, o labiausiai bijau del vyro, nes nezinau kur jis ir ar gales issigelbeti. Karta sapnas baigesi, kad banga uzliejo, o as likau namuose uzdariusi visas langines, vanduo skverbesi pro visus duru ir langu tarpus... tada pabudau ir nezinau kaip baigesi, taciau kita karta sapnas tesesi, as isbegau i gatve, emiau begti vingiuotomis kalnu gatvemis, saukti zmonems, kad begtu, beginejau prie namu, duris atidariusi saukiau, emiau i rankas gyvunus, labiausiai isidemejau, kad pasiemiau i glebi balta vista ir tris kiausinius, begau i kalna, kuriame sniegas, vis atsisukdama,bet paskui mane niekas neseke, tylu, matau, kad kur vanduo uzkloja viska, jo dugne guli nebegyvi zmones tai vis vando kyla... as atbegu i kalna, o ten vyras, mes apsikabiname, susiguziame kazkokiame sniego urve, laukiame, staiga uzgriuva sniegas, kai atsikapstau, matau, kad vyras susales, verkiu, nebematau nieko, tik zinau, kad visas pasaulis po vandeniu, jis dar kyla, as likau viena pasaulyje, taciau tai ir mano galas, nes vanduo uzdengs ir kalna, vis verkiu ziuredama i uzmerktas vyro akis.

Artitoli, aciu labai uz toki issamu sapno paaiskinima