šiąnakt sapnavau labai ryškų sapną. Jame nieko per daug neigiamo, bet visą dieną skauda galvą

galvojau, gal nugulėjau ir čia nuo kažkada traumuoto kaklo persiduoda, bet ne

čia visgi galvą skauda, jau net išsigandau, ar tik ne koks meningitas kabinasi
o sapnas apie dvi moteriškaites iš tolimos praeities. Viena dėstytoja, kita - jos numylėta proteguojama grupiokė. Sėdim mes labėj, dirbam su mėgintuvėliais, pilstom tirpalus, sudedam į stovelį ir pamatom, kad mano tirpalas normalus skaidrus, grupiokės - dvifazis ir jo gerokai daugiau nei mano. Ji puola į paniką

, ką daryt, ką daryt

, aš atsipūtus sėdžiu ir sakau, nu ką aš žinau - pas mane viskas normaliai - taip ir turi būt. Žiūrim dėstytuvė tarpdury stovi, kažkur beišeinanti arba tik grįžusi, nes paltas toks šviežiai juodas, kad net jaučiamas nuo jo sklindantis šaltukas.
Aš ir sakau grupiokei, klausk kodėl taip atsitiko - kodėl nevienodai gavosi. Ji sako, kad nenori, tipo, davai tu klausk. Nu gerai, aš ir klausiu - kas čia, kaip, kodėl?
Ji atsisuka į mane baisiai nepatenkinta ir pasako:-
PLETKAMS AŠ NETURIU LAIKO.
kai tuo tarpu realybėje jau kam kam, bet pletkams laiko visada atsiras
Būtų įdomu sužinot Jūsų nuomones apie eilinę mano pasamonės žinią.
Dar man įdomu, ką bendrai reiškia kai pastoviai sapnuoji kažkokius žmones ir įvykius į praeities, kurie sapnuose įsipina į mano dabarties ir realybės gyvenimiškas situacijas?
Kaip jų atsikratyti, nes tai vargina (pvz šiandieninis galvos skausmas, kai aš turiu visą dieną mąstyti, galvoti ir dar tai suderinti su tam tikrais veiksmais) ir trukdo normaliai gyventi?