QUOTE(kristulee @ 2009 07 02, 17:27)
ir mane vis dar aplanko asros del antrojo angeliuko... nezinau, kazkodel del pirmagimio taip nebuvo, gal kad nemokejau pasamoneje jo augint ir isivaizduot koks butu... o Irmantas jau beveik 9m buvo- kiek atsiminimu.....be to, kazkaip Matas visiska jo kopija, nu net nemoku jums pasakyt- ne tik panasumas, bet ir juokas, mimikos, zaidimai, net charakteris- ziuriu ir man akyse tas pats vaikas. tik va,
ana vakara su vyru norejau ta tema pakalbet, pradejau verk- o jis nekalbejo, taip ir nesupratau kodel. juk kad prisimena, tikrai matosi- kazkaip daznai Matuka pavadina Irmantu. bet...
pasakykit- kiek mes dar gyvensim dvigubus gyvenimus- viena dabartini, kita- su skaudziu netekties sleifu...
sveikos...
mes su vyru niekad nekalbame kas būtų jei būtų, kaip būtų, kokio amžiaus ir t.t. nesam nei žodžio, nei pradžioj, nei dabar...aš vis pati su savimi galiu tik ta tema pasikalbėt, ir vat su jumis....nu važiuojam, tvarkom kapus ir t.t., bet jokių kas būtų jei būtų. O ką ir prikalbėsi. Žinau tik tiek kad jei būtų buvusi ana dukrytė, nebūtų šio sūnelio.....o aš dabar neįsivaizduoju kaip galėtų nebūti šio padūkelio. Taigi, gal likimas sudėlioja kažką....
O man šiandien vaikinas mano kad išgąsdino, važiavom truputį miestan su vežimu, link namų žiūri jis knapsi jau, miego nori, sakau tik tu nemiegok nes jau savo keime esam, kalbu kalbu, tas blink ant šono ir suglebo, kad griebiau , kad čiupau, kratau kratau kas tau- ar miegi ar kas (nes suglebo staigiai, sakau gal karščio smūgį kokį gavo), o tas pradėjo juoktis, tipo apemeta

nu žinokit vos nnugriuvau, va dar tokių juokų nedarė iki šiol, o pasirodo jau galvelė sugalvoja