sveikos
QUOTE(rugsėjė @ 2009 07 04, 09:35)
man is visos tos "komos" padejo iseit tada kai truko vyrui kantrybe ir jis mane apstauge

, kad ne man vienai sunku, jam irgi sunku, del dukriuko, del mano busenos kai istisai sedziu apsibliovus ir uztinus, apibumbejo kad ir jam reik normalios zmonos ir sunui mamos, nes jau buvau daejus iki to kad nesikeliau is lovos, nesirengiau, nesiprausiau, nieko nevalgiau... po tos "auklejimo proceduros" atsipeikejau.
būtent ir pas mus taip, toks jausmas kad aprašei mano situaciją....vyras grįždavo iš darbo darbo metu pažiūrėt kaip aš (aš manau jis dėl manęs bijojo tai vis tikrindavo)...aš aišku visada verkianti būdavau, kalbėdavo kalbėdavo, bardavo ir t.t., viską užleidau, viskas buvo dzin.....vakarais nuo lango nenueidavau- žiemos pradžia buvo, giedra ir žvaigždžių daug danguje...ir vis ieškodavau akimis kuri maniškė.....
ai net apsiverkiau...kai kartą užtikau taip dukrą vieną, jai 5 metukai buvo, sėdinčią prie lango , verkiančią ir žiūrinčią į žvaigždes, va tada supratau kad reikia STOP ženklą viskam dėt, jei ne dėl savęs tai dėl kitų. Tik p o poros mėnesių prievarta sugebėjo ištemti laukan (nes tikrai žmonių bijojau, net į parduotuvę neidavau) atrodo visi pirštais badys- va jai jai čia nutiko...., tai išlysdavom kai tamsu, po gatves kaip vaiduokliai praslinkdavom...bet tai jau buvo žingsnis pirmyn..., Ir tada viską prievarta prievarta...po mažiuką žingsniuką....ir atsitiesiau. Ir visoms to linkiu, jei ne dėl savęs, tai dėl kitų atsitiest....
egoistiškai pasakysiu, bet kaip gera kad galiu apie tai rašyt būtuoju laiku,,,,
Papildyta:
bandžiau koreguot- nebeleido...
paprasčiausiai manau mes kiekvien turim dabar pasirinkimą- arba verkt ir gedėt...arba priverst save pradžioj priverstinai ir tęst normalų gyvenimą toliau, toliau planuot, toliau džiaugtis ir t.t. MB irgi nebenorėjo trečio, kadangi buvo naiški diagnozės priežastis, sako o maž vėl.... bet supratau kad jei nebus trečio, arba nebūsiu bent pabandžiusi, likusią gyvenimo dalį gedėsiu.....ir tikrai sugebėjau nebeverkt ant kapų tik kai gimė mažius....