Nors dar vestuves planuojam tik mintyse, bet si tema man labai aktuali. MB neturi abieju teveliu ir jau tikrai seniai. Tiesa sakant pati nelabai ir noreciau vaziuoti per vestuves ant kapu. Bet butinai pasiulysiu MB tai padaryti ir jei jis nores, tai niekur nedingsiu, teks vaziuoti. Bet man ten nuvaziavus nors ir pas visai nepazistamus zmones graudu.
Taciau su tuo vaziavimu iskyla dar viena problema - jo tevai palaidoti ne kartu, tad jiems aplankyti reikia pusdienio. Nelabai isivaizduoju kuip mums tai pavyks suderinti.
Dar viena skaudi mintis - mano tevai. Tevelis serga, ir rimtai. Vis noriu paskubinti vestuves, kad ir jis spetu mane pamatyt vestuvine suknele, bet MB delsia. Kai pasakiau kodel noriu greiciau vestuviu, tik kartoje, jog teciui viskas bus gerai. O kad nebus, tai jau faktas.
Taip skaudu pasidaro kai pagalvoji, jog per vestuves gali tekti lankyti jau ir mano tecio kapa.
Tiesa, jog mes nesuvokiame, ką turime tol, kol to neprarandame. Bet taip pat tiesa ir tai, jog mes nesuprantame, ko mums trūksta tol, kol to negauname...