karta dalyvavom draugu vestuvese, jaunojo tevelis buvo mires, tai visas pulkelis vaziavome i kapus, bunant prie kapo pirsliene sako jaunikiui: tevelis tave laimina. tai as kad pradejau asaroti
ir as visada zinojau, kad reikia i kapus vaziuoti pries vestuviu ceremonija, o mums niekaip neiseina, labai toli vaziuoti iseina, bet pakalbejom su kunigu, jis paaiskino, kad tai tikrai tik musu noro reikalas, kada vaziuoti, ar pries ceremonija, ar po
visuomet dziaugiausi, kad mano vestuvese bus visi mano seneiliai, bet stai viena mociute jau tos dienos ir nesulauke
linkiu visoms grazios vestuviu dienos, tikiu, kad artimieji mato mus is dangaus ir dziaugiasi kartu














