(Ar) Vieno vaiko šeima - ne šeima?

Taip taip nepilnas gyvenimas gaunas,dar tokios nesamones negirdejau.Va mano tevo sesuo kiek is musu anksciau pinigu pavoge,mamos ten vel buvo dideliu nesusipratimu.Tai nieko blogo nematau,kad ir vienas vaikas seimoj.

Na as esu vienturte, tai noriu pradeti nuo to, kad as asmeniskai na niekaip neisivaizduoju, kad kazkas dar mano mama galetu vadinti savo mama.
Siuo atzvilgiu esu didele egoiste, nes man atrodo, kad mano tevai yra mano vienos ir taip pat sunku isivaizduoti, kad mano tevai galetu dar kazka myleti be manes, ir tai reiskia, kad nebuciau vienintele dukrele, o butu dar kazkas kitas, kuris atimtu puse man skirto tevu meiles ir demesio. Numirciau turbut is pavydo, kazkodel su kiekvienu paglostymu "mano seses ar brolio" turbut galvociau, kad ji labiau myli nei mane.
Man asmeniskai tai labai liuks kai visas demesys sutelktas tik i tave ir nera jokiu "pasaliniu".
O siaip buvo vaikystej vienas momentas, kai pagaudavau save, kad noriu seses, bet tik tada, kai is kiemo reikdavo eiti namo. As zinodavau, kad grizusi busiu viena namie ir nebus su kuo zaisti, o mano kaimynes- seses ir toliau zais namuose. Bet tos mano drauges- seses, kai uzaugo, tapo pacios didziausios prieses ir konkurentes ir dabar apskritai viena su kita nebendrauja. Toki pat turiu pavyzdi ir is klasiokiu- sesiu, vaikystej buvo artimos ir graziai sutardavo, o dabar abi sako, kad negali buti kartu vienoj patalpoj, nes tuoj pat susirieja baisiausiai. Kadangi bendrauju tiek su viena, tiek su kita tai prisiklausau tokiu dalykeliu nemaloniu, kad net paciai nefaina darosi, tai net kartais lepteliu- "baikit jus pagaliau, jus gi seses", bet jos tik viena i kita pasiziuri saltai ir tiek.
O patys didziausi nesutarimai prasideda tarp kraujo sesiu ar broliu, tai kai mirsta tevai ir prasideda turto dalijimasis, tai jau kiek zinau pavyzdziu, kad net negera darosi, tas yra ir mano seimoje, mano mociute visiskai nebendrauja su savo sese jau gal 10 metu ir daugybe tokiu istoriju man pasakojo aplinkiniai. Baisiausia, kad kazkoks lopinelis zemes gali taip supykdyti artimiausius zmones visam gyvenimui, va turbut patys skaitet pries kelias dienas, kaip brolis broli uzmuse ir kita dar ketino uzmusti del gabaliuko zemes.
Tikuosi ne visi broliai ir seserys suauge tampa priesais, nes as tai nelabai matau grazius santykius- vien tik pavydas ir apkalbinejimai arba visiskas nebendravimas.
Va kai pamatai tokius santykius tai atrodo, kad geriau jau vienas tegul buna negu kad veliau nekestu vienas kito....

Galima ir aiškiau suformuluoti - nepatinka kieno nors šeimyninė situacija - vienas vaikas šeimoje, vienišas tėtis ar mama, daugiavaikė šeima, tradicinė šeima - pirmiausia paklausk saves - koks mano reikalas?
Joks?
Tai nuomonę pasilaikyk sau. Kiekvienas gyvena taip, kaip gali, nori ir išmano, ir niekieno reikalas klijuoti etiketes. Svarbu, kad nekenktų kitiems.
Niekaip neįsivaizduoju, kaip kitiems gali kenkti vienas vaikas šeimoje?
Ach, tėvai augina tik vieną ateities mokesčių mokėtoją?
Tai tegul suskaičiuoja, kad tokie tėvai yra pagrindiniai dabarties mokesčių mokėtojai.
50-50, taip sakant.

shiaip ash visada isivaizdavau, kad turesiu 4 vaikucius . bet kazkaip kolkas ties dviem apsistojom ir manau uzdarysim "fabrikeli"

tiesa pasakius del antro: po vienu pazystamu draugu vienturcio vaiko mirties -atidejima antro vaiko atsiradimui numeciau i shali

ju sunus zuvo avarijoj 18 metu kas buvo netiketa, nes buvo visad saugomas ir nesusidejo su prastos reputacijos vaikinais. kadangi jau jie buvo metuose aishku antro vaiko negimdys .. liko vieni ... taigi liko be anuku -o taip svajojo kaip ir visi, kad viska atidave savo vienturciui vaikui -gales lepinti anukeli kada nors busima....

taigi visgi skamba egoistishkai, bet du vaikai visai smagu

tiesa ash vienturte ir labai patenkinta tuo gal ir noreciau seses ar brolio, bet kaip pagalvoji, kad eiketu dalintis meile

Sveikuciai,
mes turime viena dukrele, kuri jau paaugle, su MB kartu jau 15 metu. Jau draugaudami zinojome, kad turesime viena vaika. Sutapo musu poziuris siuo klausimu. Taciau, jei vyras but apsigalvojes - tikrai nebutu daugiau vaiku. Mano MB vienturtis, o stai as ne. Ir tie seseru deveti rubai, kuriuos man tekdavo po ju dar ,,tampyti" - zodziu slogus prisiminimai. Realiai suvokiau, kad vienam vaikui tikrai galesime garantuoti visaverte vaikyste ir poreikiu uztikrinima.
Na mums gal ir gerai: turime ka norejome (viena vaika), taciau dukrelei pastebejau nelabai. Noretu ji brolio, bet vyresnio nei ji.
Ar jauciames nepilnaverte seima? Visai jokio skirtumo...
Reziumuoju: geriau vienas vaikas ir jam viskas su kaupu, nei daug ir.....

Na aš pati esu vienturtė, auginu 10 metų sūnų ir jau imu mąstyt ar nereikėtų dar vieno
Vaikinas mano jau didelis, formuojasi jo pasaulėlis - draugai, mokyklos reikalai, kiemas, kompas..... Kartais tenka susidurt ir su vienatvės jausmu, išlekia pas draugus ir sėdžiu visą vakarą namie viena, jei MB dirba
O mano mama tai vis gąsdina, kad kai jau paną susiras, tai tiek aš jį ir tematysiu, pasiskambinsim telefu ir visa draugystė bus mūsų.....
Ir aš vis mastau, kad reiktų mums dukrytės, juk mergaitės vis arčiau mamos, daugiau bendrų reikalų, o dabar mano sūnus tai laksto paskui tėvą, jiems ten bendri "ūkio" reikalai

Nu nežinau kaip bus, nes irgi visad galvojau apie vieną vaiką šeimoj, bet su laiku kažkaip ima keistis požiūris, sūnus mano bus suaugęs, pati dar būsiu jauna, kažkaip nei šiaip nei taip man atrodo.... O ir vaikui gyvenime bus linksmiau, kai žinos kad ne vienas pasaulyje, nes iš mano pusės tai nei puseserių, nei tetų, o iš MB tik brolis, kuris kaži ar kada turės vaikų.....

Cia pas mus taip buvo,atejo laikas kai pradejo kazko trukt ir dukra vis dazniau pasakydavo,va tas ar anas turi sese ar broli o as viena visada.Na dabar turim dar viena dziaugsmeli nu ir fain ir sese labai laimynga zaidzia,daboja,y lauka iseina abu,vienu zodziu nepasigailejom(gal nelabai tinka tas zodis bet....) nutare turet 2 vaikucius.Dukra labai sunkiai augo ir kai kiti pasakydavo kad reiktu dar vieno visada susiriedavom kad nesamones kalba,bet va gyvenimas ir mes kitaip sumastem....

Žmonių tikslai skirtingi ir toli gražu ne visos moterys nori iš gyvenimo tik būrio vaikų ir... viskas. Savęs realizacija nėra laiko švaistymas, kuomet žinai, ko nori ir stengiesi pasiekti, o ne sėdi ir galvoji, kad gal ir būtų tas ir anas gerai, bet ai... verčiau gimdysiu vaikus kits po kito.

Buvau vienas vaikas šeimoje ir tuo džiaugiuosi Realiai niekad nenorėjau nei brolio, ne sesers. Kas mano, kad būt vieninteliam tai kančia - galiu nuliūdint. Tai malonumas Visur savi pliusai ir minusai

pazystu daug tokiu moteru,kurios gimdo daugiau vaiku,kad tik neistiktu tokie patys vienturcio likimai...

Nesakyčiau kad mano likimas blogas Tėvai visą dėmesį skirdavo man, retkarčiais jo buvo net per daug. Bet netapau nei išpuikusia nei dar kokia. Nemaatau nieko blogo, kad gyvenau tyliai, su niekuo nesipešiau ir taip toliau

tai dabar, o kai tevu nebus kas tave palepins?