(Ar) Vieno vaiko šeima - ne šeima?

Ada, jums tikrai su galva ne viskas gerai. nepykit, bet tikrai jums tik apie burokus kalbėt reiktų, tikrai ne apie vaikus. nes apie juos dar suprantat, o daugiau..
veltui čia rašot ir narpliojat, suprast vistiek nepavyks, nes košė galvoj, ne smegenys. ir kiekviena žinutė tik dar labiau tai parodo, bent jau nesiafišuotumėt.
sėkmės

Legalu, jei sekantys nėštumai nesuderinami su moters sveikata ar net gyvybe, gali grėsti vaisiaus neišnešiojimu, gimdos plyšimu. Man atliko trečio cezario metu.

* Jus is vis suvokiate ka rasote? "ar tos, kurios supranta,kad siuo metu negali susilaukti vaikeliu...ar net noro nera ar vis delto noras lieka"
** Gal nusileiskite ant zemes.Daugiau ar maziau kiekvienas zmogus kazka myli,bet kad ji begaline,tai jau filosofija.Ir jos visos skirtingos.
*** O ka jums reiskia meile sau? Jeigu vartoji kontraceptikus,tai jau nemeile sau?
**** Atiduodu save visa kame.O jus to nesugebate,ane? Sprendziu is jusu postu, jums per sudetinga butu derinti ir vaiko auginima,jo auklejima,ir darba.

Jokio sekso ir 100 proc. apsisaugosi O kai jau nori sekso, tai tik, kad pastotum Cia turbut Jusu gyvenimo stilius, tai Jus saunuole - gimdot, megaujates mamos vaidmeniu ir dar gimdysit, gelbesite zeme.
I Jusu klausima: noras nelieka, nebenori ir taskas. Net nupurto ta mintis.

Meile sau man pirmiausia rupinimasis savimi ir tikrai ne visi kazka myli, jei net saves nesugeba myleti. Taip jei kenki savo kunui, tersti ji visokiais chemikalais saminingai, manau tada meiles nera.
Ne nesegebu suprast, save sau pasilieku, o kitiem skiriu demesio tiek kiek galiu :)Tai jei viska derini, tai jau ne visa save atiduodi kazkam vienam, kazkaip logikos tame nera

Ada,o jūs augindama mažus vaikus turit galimybę nueiti į kiną,į tetrą,į koncertą,su draugėm pabendrauti ne namų aplinkoje.Kiek save pamenu,kai maži vaikai buvo,tai buvo tik vaikų priežiūra ir buities darbai,susitikus su draugėm mačiau kad aš kaip asmenybė degraduoju,su manim neįdomu bendrauti.Paskui buvo darželinis laikotarpis,tai buvo ryte į darželį,vakare po darbo į darželį,savaitgaliai su vaikais-pramogų mes aišku prisigalvodavom,vaikų teatrus apėjom ir pan.O paskui jau kai vaikai buvo antrokai trečiokai,atsirado laiko ir sau-ir knygą paskaityti,ir teatran nulėkti.Va tai ir yra savęs atsisakymas dėl vaikų.O jei pagimdai,ir paskui gyveni kaip nori,o vaikai vis tiek kaip nors užaugs-tada tą suku suprasti.Dar kai dirbau,o vaikai darželį lankė,jaučiaus antrarūšė,nes vaikai bet kada galėjo susirgti-man nebuvo skiriami papildomi darbai,atitinkamai ir papildomi pinigėliai mane aplenkdavo,į tobulinimosi profesinėje srityje manęs nesiudavo niekada.Buvo toks toks įdomus vištos perekšlės laikotarpis,ir daugiau aš to nenoriu.O kai moteris sako,kad jinai dirba,mokos,keliauja,ir dar mažus vaikus augina-netikiu nei vienu žodžiu,tai neįmanoma,vaikus vadinas augina kažkas kitas-auklės,seneliai ar dar kas.O jinai retkarčiais juos mato.

As todel ir pasirinkau si laikotarpi nedirbti ,kol vaikai visai maziukai iki tol pakankamai prisidirbau, o dabar butent daugiau laiko turiu sau. Visas mano gyvenimas nuo 2 metu buvo kazkur ne namie:darzelis, mokykla, institutas, darbas ir taip minimum 8 valandas darai ta, ka kiti tau sako, nera laiko net pamastyti apie tai ko as noriu is gyvenimo,ka man patinka veikti, kai gristi namo vel reikia ir susitvarkyti, ir valgyti pasidaryti ir t.t.
MAn visas, kas susije su vaikais yra labai malonu:pradejimas, nestumas, gimdymas, buvimas su vaikais, stebejimas kaip jie auga keiciasi. Augindama vaikus nueinu visur kur reikai, pagal poreikius, pvz pirmus metus vaiku gyevnimo nebuvo jokio poreikio kazkur labai eiti, gal, kad iki to atsivaiksciojau
O paskui jau visur nueidavom, ir pakeliavom, nezinau kodel sakot, kad reikia aukliu , neprireike man . Patys su vyru auginame savo vaikus ir net nelabai turiu kam palikt, esu palikus extra atvejais kelis kartus per visa ta laika. Atrandi tokiu pramogu, kurias iki tol tikrai neismeginom, pvz vaiskciojima i vaiku zaidimu aiksteles, vaiku uzsiemimus, kazkokius koncertus, renginius vaikams ir t.t. GAlu gale net lauke bunu daugiau, nes budavo darbas- namai, nu laisva diena praeini kazkur, pasedi kavinej, paplepi su drauge, tada tai buvo smagu ir malonu, dabar smagu su vaiku po parka pasivaiskcioti, kieme paguleti i debesis paziureti, is naujo atrasti pasauli:kas yra saule,kas debesys, kur skruzdelytes gyvena ....ir t.t. . Del knygu skaitymo, savisvietos irgi tam turejau daugiausia laiko nei bet kada, nors siaip visada megau knygas skaityti. Turiu tokia sau taisykle, kai vaikai miega pietu-tas laikas mano Kol buvo visai maziukas sunus, tai zindydavau ilgai ,paskui ilgai laikydavau ant ranku, nes kitaip prabusdavo, tai per tuos pirmus menesius daug knygu perskaiciau Arba siaip mastydavau, labai daug graziu minciu ateina zindant, tyloje, ramybeje...Is tikruju tie vaikai patys auga, stiebiasi , ismoksta viska, tik gali buti salia, apkabinti, priglausti, kazka paaiskinti, jei klausia, pamaitinti, kai reikia....Todel ir nenoriu perleisti kazkam to malonumo, noriu pati isgyventi viska pilnai, buti dabar su jais,kol as jiems reikalinga, nes po truputi jau atitolsta, jau idomu pabuti su draugais, ir tas noras vis dides, vis daugiau atsiras interesu uz namu ribu...Ir man kazkaip paraleliai kartais jau po truputi astiranda noro pabuti vienai, tada imu "laisva " pusdieni ir vaziuoju pas drauges, vyras buna su vaikais, arba vyras juos kazkur pasiima, isvaziuoja, o as namie pabunu ramybeje.
Taigi man buvimas su vaikais -simbioze, kai ir priimi kita zmogu i si pasauli, jam gerai, ir man tai duoda labai daug gero

Man ši diskusija su Ada primena istoriją apie dramblį ir trys neregius.

O buvo taip… Į vieną kaimą atsklido gandas, kad atkeliavo į gretimą Miestą cirkas. Visokių žvėrių esą ten rodo, bet pats įdomiausias ir nuostabiausias – tai kažkoks DRAMBLYS. Niekas tame kaime nebuvo matęs jokio dramblio, niekas net ir nežinojo, kaip jis gali atrodyti. Kaimiečiai tiesiog nesitvėrė smalsumu…. Susirinko kaimo taryba, pasitarė, ir nusprendė, kad reikia nusiųsti tris žmones į Miestą – tegu jie parneša žinių, kaip ten iš tikrųjų yra.
Buvo pats darbymetis, o žemės darbai, kaip žinia, nelaukia, todėl kaimiečiai issiuntė į Miestą tris neregius, kurie mažai ką ūkyje begalėjo nuveikti – tegu pasitarnauja bent šitaip – pamanė, susodino į vežimą, pakinkė protingą kumelę, gerai žinančią kelią, ir išlydėjo.
Mieste keliautojai greit surado vietą, kur buvo apsistojęs cirkas.
Anuomet dienomis, kai nebūdavo vaidinimų, visi norintys galėdavo apžiūrėti žvėris. Pasiprašė įleidžiami ir trys neregiai kaimiečiai. Kadangi gyvūnas buvo ramus, dresuotojas atidarė gardą, ir leido neregiams paliesti dramblį. Vienas ju priėjo gyvūnui iš priekio, ties pačiu galiuku apkabino delnais straublį ir, nepaleisdamas jo, kiek tik galėjo pasiekti, pabraukė delnais aukštyn. ”Aaa… tai ir yra DRAMBLYS”, – pamanė. Kitas neregys, laikydamas vieną ranką ištiestą į priekį prieš save, priėjo prie žvėries iš užpakalio. Greitai jis pajuto kažką švytruojant ore. Sučiupo. Tas kažkas buvo plonas ir laibas. Nubraukė ranka žemyn. Timptelejo. “Tai mat koks tas DRAMBLYS”, – pagalvojo kaimietis. Trečiasis neregys priėjo prie gyvūno iš šono. Atsargiai žengdamas pirmyn pajuto, kad koja į kažką įsirėmė. Pritupęs apglėbė rankomis žvėries koją prie pat žemės. Tuomet, jos nepaleisdamas, pamažu atsistojo, dar kiek pasistiebė, bet iki pilvo buvo dar toli. “Dabar aš žinau, kas tai yra DRAMBLYS”, – nusprendė žmogus.
Grįžo kaimiečiai namo, visą kelią vis tylomis begalvodami apie tai, ką patyrė. ”Na, tai kas yra tas DRAMBLYS?”, – ėmė klausinėti visi, susirinkę aplink vežimą. “DRAMBLYS – tai kažkas panašaus į vamzdžio gabalą …”, – pradėjo pasakoti pirmasis. “Ką čia šneki, – pertraukė jį kitas, – DRAMBLYS – tai tiesiog ilga, plona virvė …”. “Jie jus apgaudinėja, – pasipiktinęs pertraukė jį trečiasis keliauninkas, – DRAMBLYS nepanašus nei į vamzdį, nei į virvę. Ir pabandykite įrodyti, kad yra kitaip: aš gerai apčiupinėjau ir žinau, kad tai yra didelė, tvirta ir stora kolona!”.

Taigi, ar galima išlaikytiniui, luzeriui, paaiškinti, kad darbas gali teikti malonumą?
Ar galima išlaikytinio mentalo įtakotam paaiškinti, kad galima auginti vaiką ir realizuoti save ne tik asmeniniame, bet ir profesiniame gyvenime...

Kokia prasmė aklam įrodineti? Ypač, kai jis didžiuojasi savo "aklumu", nes manosi, jog tai yra norma. O va visi kiti yra...

taip sakankt, jeigu kazkas sugeba, tai kas paciai neiseina, tai jisai meluoja.
Ir kam taip save iskelti?
Elementarus pavyzdys del darzelio - savaiteje penkios dienos, viena diena pasiima mama, kita diena pasiima tetis. Stai tau ir prasau viena savaite 2, o kita savaite trys dienos, kai gali:
a. ilgiau padirbeti darbe
b. nueiti susitikti su draugemis
c. nueiti i kina/teatra
d. lankyti kursus - kelti kvalifikacija

Fiziskai neimanoma,jei nori visur suspeti ir jaustis gerai.
Pati studijavau, dirbau ir auginau vaika. Jei viska, ka isvardinau neimituoji, o rimtai dirbi, tame tarpe ir augini vaika, laiko neuztenka. Kazkas nukencia ir dazniausiai nukencia butent vaikas.

O jei nera darzelio?
O jei nera pinigu darzelui?
O jei vaikas serga?
Galiu parasyti aibe gyvenimisku situaciju, tad nereikia banalinti gyvenimo ir rinktis sterilias, palankias aplinkybes.

uztenka vienos situacijos: tetis dirba iki velumos